Pertraukos iki vakarinio Seimo posėdžio paprašė Mišri Seimo narių grupė.
Akcentavo būtinybę spręsti valstybės tarnautojų atlyginimo klausimą
Seimo narys konservatorius Andrius Vyšniauskas akcentavo, kad valstybės tarnautojų atlyginimų klausimą spręsti būtina.
„Šiandieną mes turime situaciją, kad viso sektoriaus valstybės tarnautojų atlyginimai labai stipriai atsilieka nuo privačiame sektoriuje dirbančių žmonių algų. Šalia to matome, kad valstybės tarnyboje reikia vis daugiau įvairesnio profilio darbuotojų“, – sakė A. Vyšniauskas.
Parlamentaras akcentavo, kad daug iššūkių kils ieškant darbuotojų, gerai išmanančių dirbtinio intelekto specifiką.
„Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad po kokių gerų metų ministerijose reikės priimti žmones, kurie galės analizuoti procesus ir teisės aktus, susijusius su dirbtiniu intelektu. Neabejoju, kad šiandieną valstybės tarnybos sektoriuje praktiškai nerasite žmogaus, kuris tikrai gerai išmanytų tokį sektorių. Tai reiškia, kad turėsime priimti jaunus, naujus žmones, kurių darbo stažas niekaip nemotyvuos ir kurie privačiame sektoriuje galėtų gauti visiškai kitokį darbo užmokestį“, – sakė A. Vyšniauskas.
„Taigi turime pripažinti, kad valstybės tarnyba savo darbo užmokesčiu ir kitomis sąlygomis turi artėti prie privataus sektoriaus“, – pridūrė jis.
Opozicija reformą vertina kritiškai
Visgi ši reforma sulaukė nemažai opozicijos kritikos. Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis teigė, kad tik pirmasis valstybės tarnybos reformos įspūdis yra teigiamas, tačiau, pasak jo, pasigilinus į jos turinį paaiškėja trūkumai.
„Popierius, į kurį suvyniota (reforma – ELTA), yra blizgantis, gražus, su gražiai išmargintais ornamentais, tačiau jo viduje, deja, iš to, ką šiandieną matome, yra suvyniota pašvinkusi, supjaustyta, segmentuota, skirtingų skonių ir, matyt, su seniai gamintais lašinukais dešra, kurios valgyti, išpakavę blizgų popierių, turbūt nenorėtų niekas“, – vaizdingai kritiką reiškė A. Mazuronis.
Savo ruožtu Seimo narė Rita Tamašunienė kritikavo, kad priėmus siūlomus pakeitimus valstybės tarnautojų atlyginimai priklausys nuo vadovų malonės.
„Mes didiname atlyginimus, bet padidiname realiai tik vadovams, o jau nuo jų malonės priklausys, kaip tas atlyginimas didės kiekvienoje institucijoje kitiems valstybės tarnautojams“, – savo poziciją išsakė R. Tamašunienė.
Politikė pabrėžė, kad dėl valstybės tarnybos reformoje numatytų pokyčių gali susidaryti rizika, kad darbuotojų atlyginimai kils, nes bus naikinami etatai, ir dėl to didės darbo krūvis.
„Žiūrint į tai, kad ir šiuo metu nei vienoje institucijoje nėra maksimalaus biudžeto, kuriuo gali disponuoti vadovas ir paskirstyti darbo užmokestį, tai tikėtina, kad jis nebus maksimalus ir ateityje. O tai reiškia, kad vadovas tikriausiai atsisakys tam tikrų etatų, padidindamas krūvį dabar dirbantiems valstybės tarnautojams ir taip padidindamas atlyginimą. Lyg už padidėjusį darbo krūvį mes neprivalome didinti atlyginimo ir šiuo metu“, – akcentavo Seimo narė.
Stebėjosi, kur dingo už reformą atsakinga A. Bilotaitė
Savo ruožtu opozicijai priklausanti Seimo narė Agnė Širinskienė kėlė klausimą, kodėl reformos nepristatinėja ir į kylančius klausimus neatsakinėja vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Aš vis dėlto norėčiau paklausti, o kur dingo gerbiama ministrė A. Bilotaitė, nes tai ministrės pristatoma reforma, kur ministrės, kaip girdėjome, nėra nei komitete. Dabar premjerė yra įdarbinta į advokaciją, o ministrės balso dėl pasiūlymų negirdime jokio. Tai gal jūs suraskite gerbiamą ministrę“, – sakė A. Širinskienė.
ELTA primena, kad pusę metų Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) diskutuojant dėl valstybės tarnybos įstatymų projektų buvo surasta nemažai kompromisų. Komitete buvo sutarta siūlyti, kad atlyginimai valstybės tarnautojams didėtų keliais etapais.
Nuo šiuo metų liepos 1 d. atlyginimai turėtų didėti teisėjams, merams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei žvalgybos struktūrų vadovams. O nuo 2024 metų sausio 1 d. atlyginimų pokyčiai numatyti kitoms valstybės tarnautojų grupėms.
Tuo metu antrąjį ir esminį atlyginimų peržiūrėjimo etapą siūloma numatyti 2025 metais. Taigi antrasis algų kilstelėjimas ir reikšmingesni pokyčiai valstybės tarnautojus pasiektų 2026 metais.
„Politikų, valstybės pareigūnų ir teisėjų darbo užmokesčio skaičiavimas. Merams ir teisėjams darbo užmokestis didėtų nuo 2023 m. liepos 1 d., Seimo nariams ir Vyriausybės nariams – nuo naujos kadencijos. Valstybės pareigūnams, kurie dar nėra įpusėję savo kadencijos, darbo užmokestis didėtų nuo 2024 m. sausio 1 d., o tiems, kurių kadencija jau persirito į antrą pusę, alga galėtų didėti tik nuo naujos kadencijos pradžios“, – teigia vienas iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) išvadų rengėjų Audrius Petrošius.
Politikas akcentuoja, kad šis komitete priimtas sprendimas taip pat yra kompromisinis, nes pradiniame variante visiems valstybės pareigūnams didesnis darbo užmokestis buvo siūlomas nuo naujos kadencijos.
„Įstaigų vadovams – valstybės tarnautojams – taip pat nustatoma panaši schema. Jei vadovas yra neįpusėjęs kadencijos, jam būtų siūloma pasirašyti susitarimą dėl veiklos rezultatų. Sutikus pasirašyti susitarimą, tokiems vadovams būtų mokamas didesnis darbo užmokestis. Likusiems vadovams iki kadencijos pabaigos būtų taikomas esamas darbo užmokestis“, – informavo jis.
Taip pat siūloma, kad vadovų atranka vyktų centralizuotai ir būtų organizuojama Viešojo valdymo agentūros.
Komitete taip pat buvo sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti. Jį buvo sutarta susieti su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu.
Taip pat VVSK buvo pasiektas kompromisas palikti iki šiol galiojančią valstybės tarnautojų atostogų tvarką ir priedą prie atlyginimo už tarnybos stažą. Visgi komitetas pritarė siūlymui, kad darbo stažas, už kurį išmokamas priedas prie atlyginimo, būtų sumažintas nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos dydžio. Tačiau didesnį darbo stažą jau sukaupusiems darbuotojams ketinama padaryti išimtį – jiems priedas nebūtų mažinamas.
Reforma numatoma ir tai, kad darbuotojams, kurie iki 2023 m. neįgis aukštojo išsilavinimo, toliau eiti pareigas bus galima tik esamoje pozicijoje iki 65 metų. Jiems taip pat negalės būti taikomas tarnybos pratęsimas.
Pirmame valstybės tarnybos reformos etape yra keičiami 34 teisės aktai.
Tačiau opozicijai priklausantys komiteto nariai šiai pertvarkai vis dar turi nemažai pastabų.
Jie kritikuoja VVSK pritarimo sulaukusį siūlymą, kad nuo sausio 1-osios į atlyginimų peržiūrėjimą galės pretenduoti tik tie įstaigų vadovai, kurių kadencija dar neįpusėjo. Tai, kad antrojoje kadencijos pusėje esantys įstaigų vadovai negalės pretenduoti į didesnį atlyginimą, pasak opozicijos atstovų, sukuria nelygiateises sąlygas.
Oponentai taip pat pastabų turi dėl to, kad teisėjų ir prokurorų atlyginimo kėlimas yra numatytas skirtingais etapais. Komitete siūloma, kad teisėjų atlyginimai didėtų nuo šių metų liepos 1 d., kai tuo metu prokurorų – nuo 2024 metų sausio 1 d. Taip pat, jie atkreipia dėmesį, kad antrasis atlyginimų etapas valstybės tarnautojus pasieks dar labai negreitai.
Visgi politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams nebebus mokamas priedas už stažą, tačiau pats stažas skaičiuosis toliau. Jei šie asmenys grįš į valstybės tarnybą, gaus priedą už stažą pagal valstybės tarnautojams taikomas taisykles.
