Važinėti į Sovetską ėmęs šiaulietis ten gyvenančioms anūkėms ir žmonos draugėms išvežė jam nebereikalingais tapusius mirusios žmonos drabužius ir daiktus. Visko iškart išgabenti nepavyko, nes Rusijos pasieniečiai teleidžia įvežti tik 30 kilogramą sveriantį krovinį.
Dėl to našlys per daug galvos nesuko ir kaskart vykdamas aplankyti artimųjų vis pasiimdavo kokių nors likusių žmonos daiktų.
Taip per pusantrų metų šiaulietis išvežė beveik visus mirusios žmonos daiktus – liko tik papuošalai.
Nusprendė paklausti patarimo
„Mano žmona mėgdavo puoštis, tai prie kiekvienos naujos suknelės ar kito apdaro nusipirkdavo kokios nors pigios bižuterijos. Taip per gyvenimą susikaupė nemažas tos bižuterijos kiekis.
Sudėjau papuošalus į krūvą ir pasvėriau juos. Svarstyklės rodė per 15 kilogramų. Tokio svorio krovinį aš be problemų galėčiau įvežti į Rusiją, tačiau pabūgau tai daryti, kad mūsų muitininkų nebūčiau apkaltintas kontrabanda.
Nors tie mano žmonos papuošalai nei auksiniai, nei sidabriniai, nei gintariniai, tačiau toks kiekis papuošalų galėtų sukelti muitininkų įtarimus, o būti sučiuptam ir aiškintis kodėl tokį „brangenybių“ maišą ketinu išvežti iš Lietuvos, aš tikrai nepanorau.
Todėl iš anksto nusprendžiau pasiteirauti, kaip tą bižuteriją be kokių nors problemų galėčiau išvežti į Rusiją“ – portalui lrytas.lt sakė Albinas S.
Gautas atsakymas netenkino
Į redakciją šiaulietis kreipėsi po to, kai į savo klausimą jokio atsakymo iš muitininkių negavo nei Panemunės-Sovetsko pasienio kontrolės punkte, nei Šiaulių teritorinėje muitinėje.
„Grįždamas po eilinės viešnagės pas Sovetske gyvenančius artimuosius aš Panemunės-Sovetsko pasienio kontrolės punkte budėjusių pareigūnų paklausiau, kaip galėčiau pervežti mirusios žmonos papuošalus. Jie man atsakė, kad vežčiau po vieną-du papuošalus.
Atsakiau, kad taip vežiojant šią bižuteriją man gyvenimo neužteks. Tada man pareigūnai patarė tuos papuošalus nunešti į turgų ir parduoti.
Nors jie man ir nereikalingi, tačiau atiduoti ar parduoti šių papuošalų mano žmonos nepažinojusiems žmonėms aš neketinu.
Todėl, grįžęs į Šiaulius, nuvykau pasiteirauti į Šiaulių teritorinę muitinę“, – sakė Albinas S.
Prašė įvertinti papuošalus
Muitinėje šiaulietis buvo pasiųstas į vieną kabinetą.
„Ten sėdėjo du vyrai. Parodžiau jiems su savimi atsineštą papuošalų dėžę. Ją išvydę pareigūnai mane nukreipė į kitą kabinetą.
Nuėjau ten, praleidau gal valandą, tačiau išėjau taip nieko ir nepešęs.
Man pasakė, kad pervežamus papuošalus reikia deklaruoti. Paklausiau, kaip tai padaryti, kokią papuošalų kainą įrašyti, parodžiau juos muitininkams, paprašiau, kad įvertintų.
Klausiau kiek kilogramų tos bižuterijos aš galiu vežti per sieną. Sakiau, kad galiu sumokėti už pervežimą“, – pasakojo šiaulietis.
Suabejojo pareigūnų kompetencija
Pasak Albino S., pareigūnės jam atsakė, kad nežino, kaip deklaruoti tuos papuošalus ir ką su jais iš vis daryti.
„Viena muitininkė patarė susistabdyti vairuotoją ir paprašyti, kad jis per sieną pervežtų tuos papuošalus. Atsakiau, kad per sieną tokio krovinio niekas neapsiims pervežti.
Tada man patarė papuošalus per sieną vežioti po saują. Klausiau, o jei mane su ta papuošalų sauja pagaus, tai ar nubaus kaip kontrabandininką. Atsakymo taip ir negavau.
Nežino muitininkai, kaip reikėtų bižuteriją deklaruoti, arba nenori tuo užsiimti. Niekas nė piršto nepajudino.
Į visus klausimus vienas atsakymas – nežinau. Tai jei jie nieko nežino, ko ten sėdi!?“, – retoriškai klausė į redakciją kreipęsis šiaulietis.
Pateikė bendro pobūdžio informaciją
Atsakymo, kaip reikėtų pasielgti Albinui S., portalas lrytas.lt bandė ieškoti Muitinės departamente.
Į šią situaciją pareigūnams apibūdinusio žurnalisto klausimus buvo gautas toks atsakymas:
„Pateikta situacija, Muitinės departamento specialistų vertinimu, yra labai bendra, be tikslių duomenų, todėl negalime į ją vienareikšmiškai atsakyti ir teikiame bendro pobūdžio informaciją.
Norint išvežti (eksportuoti) iš Lietuvos Respublikos (Europos Sąjungos) į trečiąją šalį asmeninius daiktus reikia atlikti eksporto procedūrą ir muitinius formalumus. Jeigu eksportuojamų daiktų vertė mažesnė kaip 1000 eurų, muitinės formalumus galima atlikti žodžiu muitinės poste, neteikiant muitinės deklaracijos. Matyt, muitinės pareigūnai juos klaususiam žmogui paaiškino kaip šį atvejį.
Viršijus nurodytą vertę, būtina pateikti standartinę muitinės eksporto deklaraciją. Deklaraciją gali padėti užpildyti muitinės tarpininkai.
Svarbu žinoti, kad 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje nustato draudimus, apribojimus ir jų išimtis kai kurių prekių išvežimui į Rusiją, todėl rekomenduojama asmenims prieš gabenant prekes į Rusiją, susipažinti su šio reglamento nuostatomis.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad norėdami gauti jiems aktualią informaciją ar konsultaciją asmenys gali kreiptis į Lietuvos Respublikos muitinę šiais kontaktais: tel. 8 5 2665000 ir e-paštu: info@lrmuitine.lt“.
