Seimas balandžio pabaigoje priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis beveik keturis kartus didinama kontrabandos vertė, už kurią bus taikoma griežčiausia bausmė.
Nuo birželio mėnesio įsigaliosiantis pakeitimas už stambią kontrabandą nuteistiems asmenims suteiktų galimybę prašyti sušvelninti jiems paskirtas bausmes, kai kam atsivertų kalėjimo vartai.
Projektą pateikusios Teisingumo ministerijos vadovės Ewelinos Dobrowolskos teigimu, tokių asmenų gali būti keliolika.
Tačiau, anot ministrės, pataisos būtinos siekiant subalansuoti kodekse numatytas sankcijas ir suderinti esančius prieštaravimus.
Vis dėlto gali būti, kad Seimo priimtos pataisos vienus prieštaravimus panaikins, bet sukels naujų. Dėl to parlamento salėje buvo kilęs nemenkas sąmyšis, o teisininkai skuboto politikų darbo rezultatus vadina staigmena, kurių geriau reikėtų išvengti.
Išplėtė šeimos narių ratą
Siurprizu laikoma kartu su atsakomybę už kontrabandą numatančiomis pataisomis į kodeksą prasmukusi nuostata, kuria perrašoma ir šeimos narių sąvoka.
Konservatoriaus Audriaus Petrošiaus siūlymu kodekse ji gerokai praplečiama.
Prezidentui pasirašius įstatymo pataisas, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu būtų traktuojami ne tik kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys bei jų sutuoktiniai arba partneriai, bet ir nusikaltėlio sutuoktinis, sugyventinis ar partneris bei jo tėvai.
Pagal A.Petrošiaus projektą, šeimos narių sąvoka kodekse taip pat papildyta ir svainystės ryšiais, pavyzdžiui, jais tampa sutuoktinio ar partnerio brolių arba seserų sutuoktiniai bei jų partneriai.
Kodekse atsiradusi partnerystės sąvoka politikus glumino labiausiai. Panašu, kad būtent dėl to Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai vieningai atmetė A.Petrošiaus siūlymą.
Komitetas abejojo, ar pagrįstai įstatymuose plečiamasi į partnerystės institutą, kuris dėl užsitęsusių politinių nesutarimų vis dar nėra įteisintas.
Be to, komiteto išvadoje teigiama, kad Seime daug kartų svarstytos įstatymo nuostatos yra suderintos su Teisingumo ministerija, prokuratūra, teisėsaugos bei mokslo institucijomis, o pati šeimos narių sąvoka kodekse partneriais esą papildyta atsižvelgus į Vilniaus universiteto Teisės fakulteto siūlymą ir raginama daugiau jos neplėsti.
Siūlymas kėlė sąmyšį
Vis dėlto Seimas pasirinko Teisės ir teisėtvarkos komiteto atmestą A.Petrošiaus siūlymą, kuriame atsirado ne tik partneriai, bet ir dar labiau išplečiamas nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių ratas.
Dešiniųjų stovykla per šį balsavimą pakriko, o vėliau kalbinami konservatoriai negalėjo paaiškinti savo balsavimo motyvų.
Nesupratę, už ką balsuoja, prisipažino ir kai kurie priešingoje salės pusėje mygtukus spaudę opozicijos politikai.
Po šio balsavimo Seimo salėje kilo sumaištis.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė konservatorė Irena Haase jau įvykus balsavimui paprašė grąžinti projektą atgal komitetui ir ketino papildomai svarstyti A.Petrošiaus siūlomą pataisą.
Projekto priėmime buvo padaryta pertrauka, bet vėliau paaiškėjo, kad tai padaryta pažeidžiant procedūras.
Taigi kitame posėdyje Seimas galutinai pritarė kodekso pataisoms su A.Petrošiaus siūlymu.
Autorystė – paslaptis
A.Petrošius aiškino nesiekęs plėsti partnerystės instituto ir esą galėjo būti klaidingai suprastas. Bet politikas mano, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlyta šeimos sąvokos formuluotė nepakankama, ypač kalbant apie smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje.
„Tuomet, kai nusikalstama veika padaroma prieš šeimos narį ar artimą giminaitį, įprastai yra taikoma griežtesnė atsakomybė“, – argumentavo konservatorius.
Politiko nuomone, atsakomybė turėtų būti vienodai taikoma abiejų sutuoktinių ar partnerių kartu gyvenantiems tuos pačius giminystės ryšius atitinkantiems asmenims, kitaip esą gali kilti dviprasmių situacijų.
Paklaustas, ar jam pačiam kilo mintis kodekse praplėsti šeimos narių sąvoką, parlamentaras „Lietuvos rytui“ teigė, kad tokio siūlymo jis sulaukė ir iš suinteresuotų asmenų, tačiau juos įvardyti atsisakė.
Mėgins taisyti klaidą
Aiškių argumentų, kodėl reikėjo keisti mokslininkų teiktą ir ilgai Seime aptarinėtą šeimos sąvoką, iš A.Petrošiaus tvirtino neišgirdusi ir jo frakcijos kolegė I.Haase.
Politikė „Lietuvos rytui“ pripažino buvusi nustebinta pamačiusi A.Petrošius siūlymą. Kolegos motyvai abejonių kėlė ir kitiems komiteto nariams. Tai atspindi ir jų balsavimas – nė vienas šiam siūlymui nepritarė.
Beje, kai kurie Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai neoficialiai svarstė, kad jiems netgi susidaręs įspūdis, jog A.Petrošius galėjo teikti pataisą remdamasis kokios nors konkrečios bylos pavyzdžiu.
I.Haase įsitikinusi, kad A.Petrošiaus teikti argumentai neatitiko jo pasiūlymo turinio, o Seimo balsavimas buvo klaida: „Kolegos teiktas šeimos sąvokos tikslinimas nėra tikslingas ir, paprastai kalbant, neteisingas. Jis sukelia sumaištį. Manau, jis bus keičiamas.“
Konservatorės teigimu, Seimo priimtą šeimos narių sąvoką vėl bus bandoma koreguoti iš karto, kai tik ji įsigalios: „Dabar yra, kaip yra. Mes nieko padaryti negalėjome, Seimas taip balsavo, bet bandysime situaciją ištaisyti.
Galbūt mėginsime inicijuoti platesnę diskusiją, įtraukiant daugiau institucijų, nes vis dėlto tai rimtas dalykas, jis liečia visą kodeksą, o ne atskirus jo straipsnius.
Baudžiamojo kodekso sąvokos turi būti tikslios, nedviprasmiškos. Netikslus sąvokos aiškinimas gali turėti liūdnų teisinių pasekmių – gali atsitikti taip, kad nukentės žmonės, kurie nepadarė jokios nusikalstamos veikos.“
Komentuodama skirtingą konservatorių balsavimą ir jų sutrikimą I.Haase pripažino, kad įstatymų leidėjus galėjo sugluminti tarp šeimos narių atsiradusi partnerio sąvoka.
Vis dėlto Seimo komiteto vadovė tvirtino, kad kol atskiru įstatymu nėra įtvirtintas partnerystės institutas, ši Baudžiamajame kodekse naujai įrašyta sąvoka esą nieko nereiškia, ji yra negaliojanti.
Efektas – dvejopas
Vilniaus universiteto dėstytojas, baudžiamosios teisės specialistas Remigijus Merkevičius pirmiausia atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas buvusią formalią šeimos nario sąvoką išplėtė iki faktinės situacijos.
Anot teisininko, partnerių santykiai dabar kodekse bus prilyginami santuokiniams, taip užpildant egzistavusį teisinį vakuumą.
„Gyvenimas keliauja ta linkme, kad vienaip ar kitaip vis tiek reikės tai padaryti. Konstitucinis teismas yra išplėtęs šeimos sampratą ir anksčiau ar vėliau teisės aktai turės būti suderinti su Konstitucija. Tik laiko klausimas, kada tai atsitiks“, – mano R.Merkevičius.
Teisininko nuomone, naujas šeimos nario sąvokos reglamentavimas kodekse gali sukelti dvejopą efektą – ir kaltinamąjį, ir išteisinamąjį.
„Šeimos nario sąvoka yra nusikaltimą kvalifikuojantis požymis.
Vertinant nužudymus ar panašius nusikaltimus tai yra sunkinanti aplinkybė. Kitais atvejais ji gali turėti bausmės švelninimo efektą. Pavyzdžiui, šeimos narys turi liudijimo imunitetą ir gali atsisakyti liudyti prieš apkaltintą šeimos narį“, – kalbėjo ekspertas.
Vertybių ribos – neaiškios
Bet R.Merkevičius abejojo, ar pagrįstas A.Petrošiaus siūlymas dar labiau išplėsti šeimos narių ratą, įtraukiant ir svainius. „Tai jau devintas vanduo nuo kisieliaus“, – juokėsi pašnekovas.
Baudžiamosios teisės specialistas pabrėžė, kad minėtomis sąvokomis yra siekiama saugoti tam tikras vertybes, bet dabar nutolstama nuo šios idėjos.
„Paprastai viena ar kita kodekso nuostata yra siekiama apsaugoti kažkokią vertybę – šeimą, vyro ar moters, tėvo ar vaiko, partnerių santykius ir panašiai.
Bet naujuoju papildomu apibrėžimu vertybių ribos yra išplaukusios. Nežinau, kokią vertybę norima apsaugoti į šeimos nario apibrėžimą įtraukiant ir svainystės ryšius.
Sunkiai įsivaizduoju, kokios yra saugomos vertybės tarp svainio bei nusikaltimą padariusio asmens ir kodėl jis turėtų teisę neliudyti arba neprisiimti atsakomybės.
Galų gale koks yra santykis tarp šių žmonių, kad tai sunkintų atsakomybę? Jei yra kokia nors labai individuali situacija, teismas ją įvertina atskirai.
Naujoji formuluotė gali apsunkinti baudžiamąjį procesą, ypač tiriant subtilias nusikalstamas veikas, kur žmonių liudijimai dažnu atveju turi lemiamą reikšmę“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo R.Merkevičius.
Įvardijo daug trūkumų
Pasak „Lietuvos ryto“ kalbintų teisininkų, tokie liudijimai svarbūs aiškinantis smurto artimoje aplinkoje atvejus, taip pat seksualinio pobūdžio nusikaltimus, ypač prieš vaikus.
Bet M.Romerio universiteto dėstytoja, advokatė Marina Gušauskienė svarstė, jog išplėtus šeimos narių ratą tiek, kad jis apimtų kone pusę Lietuvos, vargu ar pavyktų užtikrinti nukentėjusiųjų teises.
Teisininkė atkreipė dėmesį, kad Seimo priimta Baudžiamojo kodekso pataisa nesutampa su Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis ir ją taikant gali kilti įvairių nesusipratimų: „Todėl toks išplėtimas turi daug grėsmių ir yra labai abejotinas. Jam trūksta sisteminio požiūrio.“
R.Merkevičius antrino, kad dabar Baudžiamojo proceso kodeksas šeimos narius traktuoja siauriau: „Nėra gerai, kai vienas kodeksas numato pareigą liudyti, o kitas leidžia nesakyti tiesos. Tokių prieštaravimų reikėtų vengti.“
Anot M.Gušauskienės, šeimos narių sąvokos išplėtimas gali apsunkinti baudžiamųjų bylų tyrimą, nes daugiau žmonių galės pasinaudoti liudijimo imunitetu ir galbūt nepagrįstai atsisakyti duoti parodymus.
Šeimos teisės specialistė, advokatė Inga Michailovienė mano, kad svainystės ryšiai nėra ir negali būti identiški giminystės ryšiams.
Teisininkė priminė, kad, pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, į šeimos sudėtį patenka įvairūs šeiminių santykių subjektai, vis dėlto abejotina, ar superišplėstinė šeimos nario sąvoka pateisinama nacionaliniu lygmeniu.
Įvyko kontrabandos perkainojimas
Daugiausia diskusijų Seime svarstant Baudžiamojo kodekso pataisas sukėlė siūlymas beveik keturis kartus didinti kontrabandos vertę, už kurią būtų taikoma griežčiausia bausmė.
Už stambios kontrabandos gabenimą numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Iki šiol tokią bausmę užtraukdavo kontrabandos, kurios vertė viršydavo 250 MGL, arba 12,5 tūkst. eurų, gabenimas. Dabar tokio dydžio bausmė grės tik tuo atveju, jei gabenamos kontrabandos vertė sieks bemaž 45 tūkst. eurų.
Švelniausia bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų – dabar grėstų už 7,5–20 tūkst. eurų vertės kontrabandą vietoj buvusių 7,5–12,5 tūkst. eurų.
Taip pat labiau diferencijuota atsakomybė už 20–45 tūkst. eurų vertės kontrabandą. Tokiu atveju grėstų bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Atitinkamai atsakomybė keičiama ir už sukčiavimą, turto pasisavinimą, muitinei nedeklaruotus daiktus ir kt. Pavyzdžiui, pritarta baudžiamąją atsakomybę už mokesčių vengimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą taikyti, jei slepiama suma viršija nebe 5 tūkst., o 20 tūkst. eurų. Tarp papildomų bausmių už šią veiką numatyta skirti laisvės apribojimą bei areštą.
Dalis opozicijos atstovų kritikavo projektą – esą bausmės pernelyg švelninamos. Savo ruožtu teisingumo ministrė E.Dobrowolska tvirtino, kad dabar kodekse nustatyti MGL dydžiai neatitinka realybės, pastarąjį kartą jie keisti beveik prieš du dešimtmečius.
