Visgi, D.Jauniškio atsakymai Seimo narių neįtikino. Valdantieji teigė matantys poreikį tęsti analizę dėl galimai neteisėtos VSD veiklos, tačiau kokia forma vyks tolesnis tyrimas, valdančioji koalicija dar diskutuos.
Tikrinamų asmenų skaičiaus šuolis
Žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ aprašyta, kaip Pranešėjas, aukštas pareigas Valstybės saugumo departamente (VSD) užėmęs pareigūnas, nurodė gavęs Departamento direktoriaus nurodymą patikrinti tuo metu kandidato į prezidentus G.Nausėdos rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą.
Seimo nariai D.Jauniškio antradienį teiravosi, ar iš tuometinio kandidato į prezidentus G.Nausėdos aplinkos buvo gautas prašymas atlikti fizinių asmenų patikrinimą.
D.Jauniškis nurodė, kad VSD nėra gavęs nei G.Nausėdos, nei jo aplinkos žmonių prašymo atlikti fizinio asmenų tikrinimo.
VSD vado teigimu, Departamentas nacionalinių grėsmių vertinime dar anksčiau buvo nurodęs, kad priešiškos šalys gali kištis į Lietuvos rinkimus, todėl VSD, anot jo, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą tikrinti kandidatų aplinką, siekiant nustatyti rizikos veiksnius, galinčius turėti įtakos šalies procesams.
„Tuometinio kandidato į prezidentus G.Nausėdos aplinka, kaip ir kitų kandidatų aplinka, buvo tikrinama siekiant įvertinti kontržvalgybos grėsmes“, – patikino D.Jauniškis.
„Dar iki oficialaus kandidato registravimosi VSD fiksavo užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybos domėjimąsi galimais kandidatais LR prezidento rinkimuose ir jų aplinka“, – pridūrė jis.
D.Jauniškis pastebėjo, kad per pastaruosius metus žvalgybos tikrinamų asmenų skaičius išaugo dvigubai, o tai, anot jo, susiję su naujais įstatyminiais įpareigojimais Departamentui.
VSD vado teigimu, 2020 metais buvo patikrinta apie 63 tūkst., 2021 metais – apie 99 tūkst., o jau 2022 metais patikrinta daugiau negu 200 tūkst. asmenų.
„Didžioji dalis šitų patikrinimų buvo atliekama pagal kitų valstybės institucijų paklausimus dėl asmenų keliamos grėsmės“, – paaiškino D.Jauniškis.
Mišrios Seimo narių grupės narė Agnė Širinskienė netrukus D.Jauniškio atsakymus pertraukė, pastebėjusi, kad salėje – tik penki valdančiųjų Seimo nariai, nors būtent jie ir kvietė D.Jauniškį pasiaiškinti.
Posėdį vedęs konservatorius Jurgis Razma teigė, kad posėdis transliuojamas tiesiogiai, tad Seimo nariai galimai jį stebi iš savo kabinetų.
Komentarai skiriasi?
Netrukus Seimo narys, pats Pranešėjo istorijoje vaidmenį turėjęs Vytautas Bakas priminė pačio D.Jauniškio komentarą 2019 metų birželį, kai šis pareiškė, kad žvalgyba nefiksavo Rusijos kišimosi į prezidento rinkimus.
„Tai kaip yra iš tiesų? Tada jūs kalbėjote, kad kišimosi nebuvo. Visuomenė turi žinoti, kokia yra saugumo situacija Lietuvoje“, – priminė V.Bakas.
„Man dabar sunku atsakyti, nes nenagrinėju savo kalbų, bet jūs – analitikas, išnagrinėjote mano kalbas. Mes teigiame, kad fiksavome, gal tada kalbėdamas nukrypau į šoną. Bet esame fiksavę, kad yra domimasi kiekvieno pretendento aplinka“, – nurodė D.Jauniškis.
Tuo pačiu V.Bakas pasiteiravo, kam VSD patikrinta informacija apie G.Nausėdą buvo perduota – ar ją gavo kas nors iš prezidento aplinkos. Seimo narys taip pat pastebėjo, kad patikrinimų pavedimai būna įforminami raštu, nors knygoje nurodyta, kad pavedimas VSD darbuotojams tikrinti G.Nausėdos aplinką tąkart buvo duotas žodžiu.
VSD patikino, kad jokiems tretiesiems asmenims ši informacija nebuvo perduota.
„Įstatymai nedraudžia duoti pavedimų žodžiu, o po šio viso įvykio yra pataisyti vidiniai teisės aktais, kuriais vadovaujantis, galima duoti pavedinimą tik raštu“, – paaiškino jis.
Įvertino knygą
Tuo metu paklaustas, ar sutiktų, atsakydamas į šiuos klausimus, pasitikrinti poligrafu, D.Jauniškis aiškino, kad sutiktų tik esant tokio tyrimo pagrindui, nurodė, kad tyrimus poligrafu reglamentuoja Poligrafo naudojimo įstatymas.
„Šis įstatymas įtvirtina baigtinį sąrašą tyrimo objektų bei atvejų, kada gali būti atliekamas tyrimas poligrafu. Todėl su siūlymu tikrintis poligrafu galėsiu sutikti tik esant tokio tyrimo atlikimo pagrindui“, – teigė jis.
Konservatorius Kęstutis Masiulis VSD vado teiravosi, ar jis pats skaitė knygą „Pranešėjas ir prezidentas“, ir kaip ją vertina.
D.Jauniškis nurodė sąžiningai skaitęs tik tą knygos dalį, kurioje aprašoma VSD veikla. Tuo metu D.Jauniškio atsakymą, kaip vertina knygą, lydėjo ilga pauzė.
„Interpretacijų nevertinu. Ir tam tikrų asmenų pasakojimų bei naratyvo skleidimo“, – galiausiai atsakė jis.
Išklausęs D.Jauniškio atsakymus, konservatorius Andrius Vyšniauskas teigė, kad poreikis tolesniam VSD veiklos tyrimui išlieka.
„Atsakymai buvo labai aptakūs, kai kuriose vietose – apie nieką ir neatsakant į klausimus. Aš suprantu vadovą, kad galbūt jis negali tam tikrų dalykų atskleisti ir pasakyti. Ir aš tikrai esu įsitikinęs, kad tolimesnio tyrimo vienokia ar kitokia apimtimi reikia – ar tai būtų NSGK, ar Žvalgybos kontrolierius“, – kalbėjo jis.
Neatmeta ir tolesnių veiksmų
Diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente gimė pasirodžius žurnalistų D.Pancerovo ir B.Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą G.Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką V.Baką kreipęsis pranešėjas.
