„Pozicija yra pakankamai nuosekli – jeigu yra klausimai, į juos turi būti atsakyta. Jeigu vieno atsakymo neužtenka, tai antrą kartą, trečią kartą atsakyta, kol pakankamai aiški būna situacija. Aiški, jeigu reikia atsakymo. Jeigu atsakymo nereikia, tai vėl kitokia situacija“, – „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
Tačiau prezidento patarėjas mano, kad į šiuos klausimus atsakyta galėjo būti gerokai anksčiau.
„Tikrai, man atrodo, kad ne viena savaitė ir turbūt ne vienas mėnuo praleistas bergždžiai ir buvo galima ir tuos klausimus greičiau užduoti, ir atsakymus greičiau užduoti, kad nuimtume tą temą ir išsklaidytume abejones, kas ten kur buvo padaryta“, – sakė jis. K. Budrys pabrėžia, kad dėl to, ar reikia steigti parlamentinę tyrimo komisiją, apsispręs pats Seimas. Visgi, pats šalies vadovo patarėjas nemano, kad šioje situacijoje reikėtų griebtis tokių kraštutinių priemonių.
„Yra komitetų įrankiai, yra parlamentinės kontrolės įrankiai, dabar dar ir žvalgybos kontrolierius įsteigtas tam, kad mes galėtume rutinine tvarka gauti atsakymus, jeigu kažkas mums kelia abejonių. Įjungti jau tokio pobūdžio įrankius vis tiek turėtume jau išskirtiniais, ekstremaliais atvejais, kai kyla grėsmė fundamentaliems dalykams“, – teigė K. Budrys.
„Ar mes esame tokioje situacijoje šiandieną? Aš garantuotai galiu pasakyti, kad ne“, – akcentavo jis.
Antradienį Seimo nariai išgirs VSD vadovo Dariaus Jauniškio paaiškinimus dėl galimai neteisėtos žvalgybos veiklos 2019 m. prezidento rinkimų metu ir knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktų istorijos aplinkybių.
Praėjusį penktadienį VSD vadui Seimo nariai adresavo 15 sudėtinių klausimų. Parlamentarai domisi tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminio štabo atstovų tikrinimu – keliamas klausimas, kaip D. Jauniškis gavo atitinkamų asmenų sąrašus, kas juos sudarė ir kokiu teisiniu pagrindu vyko asmenų tikrinimai. Taip pat norima sužinoti, kokie buvo G. Nausėdos aplinkos patikros rezultatai, kaip jie buvo perduoti politiko kolegoms.
Be to, siekiama susipažinti ir kokia tvarka departamentas vadovaujasi, atlikdamas fizinių asmenų tikrinimus – ar VSD priima pavienių asmenų prašymus patikrinti kitus asmenis.
Keletas klausimų liečia D. Jauniškį asmeniškai. Pavyzdžiui, Seimo nariai klausia, ar tada, kai parlamentą pirmą kartą pasiekė pranešėjo liudijimai ir Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ėmėsi tyrimo, D. Jauniškis pateikė visą tikrovę atitinkančią informaciją.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, preliminarūs klausimai dėl knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ buvo suformuluoti jau kovo mėnesį ir aprėpė ne tik VSD, bet ir patį prezidentą Gitaną Nausėdą bei Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK).
Valdantieji iki šiol tarėsi, kokia forma turėtų būti tiriama pranešėjo informacija. Diskutuota ir parlamentinio tyrimo iniciatyva.
Nors kol kas pasirinkta kitokia tyrimo forma – siunčiami klausimai atitinkamoms institucijoms – neatmetama, kad parlamentas vis tiek gali imtis specialiosios komisijos formavimo.
