Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti specialistai pažymi, kad į kiekvieną įtarimų keliantį įrašą socialiniuose tinkluose reaguoti būtina, tuo metu IT ekspertas pripažįsta, kad tokios situacijos atskleidžia ir nemažai technologinių spragų.
Kaip ketvirtadienį pranešė Lietuvos Respublikos prokuratūra, trečiadienį Kaune, Lakūnų plente, išlaužus duris bute rastas 40 metų vyro kūnas su durtinėmis žaizdomis krūtinės ir pilvo srityse.
Patikrinimas nurodytu adresu atliktas gavus pranešimą iš Singapūro Interpolo nacionalinio biuro, kuriame nurodoma, jog internetinėje pokalbių programėlėje „TikTok“ vyras save žaloja peiliu. Pirminės teismo medicinos eksperto išvados patvirtino savižudybės versiją.
Maždaug 5 valandą ryte prasidėjusi tiesioginė transliacija truko apie 8 minutes, jos metu vyras žalojo save peiliu ir smogė mažiausiai 10 kartų.
Įvykio vietą pavyko surasti praėjus beveik 5 valandoms nuo transliacijos pradžios. Prieš pat savižudybę vyras internete, savo socialinio tinklo paskyroje parašė keletą žinučių apie planus tai padaryti.
Būdas prisišaukti pagalbos?
Portalo lrytas.lt kalbintas psichologas Antanas Mockus pažymėjo, jog šiais laikais socialiniai tinklai iš tiesų gali būti ta vieta, kur žmonės, kamuojami itin slogių minčių, ieško būdų joms išreikšti.
„Visų pirma, mėginimas žudytis yra didelė žmogaus asmeninė drama ir asmeninis sunkumas, kuris tęsiasi ilgą laiką. Tie sunkumai kaupiasi, ir tikrai gali būti, kad žmogus apie tai galvoja ilgai. Kiek man teko susidurti su tokiais atvejais, žmogus vis tiek nori kažkokia forma apie save pranešti, ir viena iš tokių formų dabar yra socialiniai tinklai“, – komentavo specialistas.
Pasak A.Mockaus, tokį poelgį būtų galima įvardinti ir kaip pagalbos šauksmą.
„Tai yra nauja – pavyzdžiui, anksčiau žmonės palikdavo atsisveikinimo laiškus, bet dažniausiai tai vis tiek labiau yra pagalbos šauksmas. Yra tokia nusistovėjusi nuomonė, kad, kai pas žmogų yra noras ir mirti, ir gyventi, ta dalis, kuri nori gyventi, nori apie save kažkaip pranešti.
Net ir pačią sunkiausią akimirką, kai būna impulsas žudytis, žmonės, tarkime, gali net kam nors paskambinti. Aš ir pats esu tokių skambučių sulaukęs. O socialiniai tinklai yra prieinami, tu gali transliuoti viską čia ir dabar“, – kalbėjo psichologas.
A.Mockaus teigimu, pastebėjus įtartiną žmogaus elgesį ar kilus įtarimui, kad jis gali nusižudyti, tikrai nereikėtų likti abejingiems. Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė ir pirmosios pagalbos suteikimą gatvėje.
„Savižudybė yra itin rimtas dalykas. Jeigu kas nors įvyksta gatvėje, žmogus staiga susminga dėl sveikatos, dėl širdies problemų, daug žmonių arba smalsiai žiūri, arba nežino, kaip padėti, neturi įgūdžių, tai dažnai tokiose situacijose kuo profesionalas skiriasi nuo tų žmonių – jis žino, ką daryti. Dėl to yra svarbu apmokyti, šviesti žmones, kad tokiose situacijose jie žinotų, kaip reaguoti.
Tada nesiblaškai ir imiesi veiksmų. Šiuo atveju taip pat reikėjo reaguoti, o jei žmonės nežino, kaip elgtis, kritiniais atvejais visada galima skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir paruošti specialistai pasakys, ką daryti. Bet reaguoti reikia rimtai“, – pabrėžė A.Mockus.
Kokių ženklų ignoruoti negalima
Tiesa, psichologas išskyrė ir kitą socialinių tinklų pusę – anot jo, mes jau esame pripratę prie pačių įvairiausių ir keisčiausių vaizdų „Facebook“ ar „TikTok“ platformose, todėl neretai žmones jau sunku kuo nors stipriai nustebinti ar šokiruoti.
„Žmonės yra pripratę prie tokių vaizdų kaip žudymas, karas – jie jau visko yra matę, ir kartais į tokius rimtus dalykus tarsi žiūri kaip į kažkokį aštrius pojūčius keliantį reginį. Šiuo atveju tikrai nerekomenduočiau dalintis tokiais vaizdo įrašais, ir tiesiog reikėtų suprasti, kad tai yra ne reginys, ne filmas, o konkretaus žmogaus asmeninė tragedija.
Yra žmonių, kurie čia ir dabar svarsto, galvoja apie savižudybę, išgyvena didelį psichinį skausmą, bejėgiškumą, neviltį, ir kartais, kai jie yra vieni ar pamato tokį vaizdą, tai gali būti paskutinis lašas, sustiprinantis tą impulsą.
Tai čia irgi yra atsakomybė – žmogui, kuris neturi savižudybės rizikos, tai gali tiesiog padirginti emocijas, leisti pamatyti kažką, ko jis dar nėra matęs, bet tu nežinai, kaip tai paveiks kitą žmogų“, – dėstė A.Mockus.
Planus nusižudyti, pasak jo, gali išduoti kartais iš pirmo žvilgsnio net nereikšmingos detalės – pavyzdžiui, žmogus atsiprašinėja kitų, nori grąžinti skolas. Nereikėtų ranka numoti ir į tam tikrus pasakymus – pavyzdžiui, jog žmogui norisi „užmigti ir nebeatsikelti“.
„Kartais kai kalbi su žmonėmis, kurių artimasis nusižudė, pažvelgę atgal jie visgi mato ženklų. Tai pajuokauja apie savižudybę prie stalo, o kartais ir tiesiai pasako, bet artimieji tokius žodžius lyg praleidžia pro ausis. O mokymų, kaip atpažinti ženklus ir nukreipti pas specialistus, panašu, nėra tiek daug“, – svarstė psichologas.
Tiesa, po pasirodžiusios žinios viešojoje erdvėje pasigirdo raginimų tokius socialinius tinklus kaip „TikTok“ apskritai uždrausti. Tačiau, pasak A.Mockaus, socialiniai tinklai yra lygiai tokia pati viešoji erdvė, kaip ir, pavyzdžiui, gatvė.
„Jie, kaip ir žiniasklaida, nėra nei gerai, nei blogai – tai yra įrankis kažkam perteikti. O kaip žmogus tuo naudojasi – jau yra kitas klausimas. Svarbiausia, kad žmogus gautų pagalbą iki to veiksmo, kad ta savižudybė iš viso neįvyktų“, – tvirtino specialistas.
IT ekspertas: tokių atvejų gali daugėti, kelią užkirsti sunku
Informacinių technologijų (IT) ekspertas Marius Pareščius savo ruožtu svarstė, jog bet koks socialinis tinklas šiandien yra tarsi skelbimų lenta, kurioje ne tik transliuojamos naujienos ir žinutės, tačiau ir įvairiais būdais siekiama atkreipti į save dėmesį.
Specialistas taip pat neatmetė tikimybės, kad tokių viešai transliuojamų tragedijų gali būti ir daugiau, o užkirsti jiems kelią bus sudėtinga.
„Ar gali būti taip, kad tų dalykų daugės? Gali. Tiek savižudžių, tiek serijinių žudikų ir kitų nusikaltėlių vis tiek yra – vieni seka kitus, ir tai kartojasi. Ar tai yra problema? Taip, ir tą reikia monitorinti, turėti įrankius, kurie leistų padėti.
Jeigu vyksta reportavimas iš vartotojų, žiūrovų, kurie gali paskambinti 112, turi būti reaguojama. Šitoje situacijoje matoma, kad sureagavo, bet kai sureagavo, jau buvo per vėlu. Tai manau, pagrindinė problema yra ta, kad mes neturime įrankių reaguoti, neturime normalių ryšių ir galimybės bendrauti su platformų valdytojais, o platformų valdytojai neturi procedūrų, kurios būtų susijusios su mūsų valstybe ir kontaktų su mūsų valstybės pareigūnais.
„TikTok“ turi informaciją apie savo vartotojo geolokaciją. Tas vartotojas būtų negalėjęs naudotis programėle arba jo geolokacija būtų žinoma platformai, platforma pasidalintų ir būtų galima išsaugoti gyvybę, kitais būdais padėti“, – portalui lrytas.lt dėstė M.Pareščius.
Pasak IT eksperto, į tokio pobūdžio gyvas transliacijas reikia reaguoti iš karto, kad ir kaip keistai jos gali atrodyti.
„Žinau kitų atvejų, kai jauni žmonės Lietuvoje yra nusižudę, kurie irgi darė savotišką performansą – imitavimo pasikorimą. Buvo duota užduotis, ir jie tą padarė. Buvo padaryta klaida imituojant, nors vaikinas prieš tai treniravosi, bet žmogus mirė.
Žmonės seka įvairius žmones ir įvairius socialinių tinklų profilius. Apsisaugojimo būdai, kurie būtų skirti apsisaugoti nuo tokių vaizdų, technologiškai neegzistuoja. Žmogus pats apsisprendžia, ką sekti, ką žiūrėti, kur jis spaudžia like, kur nespaudžia“, – aiškino M.Pareščius.
