Upėje, maždaug 10 metrų nuo kranto, plūduriuojantį kūną pastebėjo baidare plaukęs vyras.
Žmogus iškart apie tai pranešė Bendrajam pagalbos centrui (BPC), o netrukus prie Trakų rajono Valų kaimo jau bruzdėjo visos specialiosios tarnybos – policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai, greitosios pagalbos medikai.
Ugniagesiams ištraukus kūną iš vandens paaiškėjo, kad jis vandenyje galėjo būti ne vieną mėnesį, yra stipriai suiręs.
Atpažino vaiko rūbus
Pagal drabužius pareigūnams kilo įtarimų, kad tai gali būti nuo vasario 4-osios ieškoto M.Davidonio kūnas, todėl atpažinti į Trakų rajoną buvo iškviesti nepilnamečio tėvai. Įvykio vietoje Ieva ir Mindaugas Davidoniai nekomentavo, ar rasti palaikai yra jų sūnaus.
Bet vakare berniuko tėvas nebeištvėrė ir socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtoje grupėje „Mykolo paieška“ parašė: „Pranešame, jog šiandien po beveik trijų mėnesių paieškų buvo rastas mūsų sūnaus Mykolo kūnas.
Nuvykę į vietą atpažinome savo vaiko rūbus. Vyksta ekspertizė, po jos policija patvirtins. Esame dėkingi už jūsų visų pagalbą, palaikymą ir linkėjimus. Labai prašome išlaikyti rimtį ir ramybę.“
Sujungė dvi bylas
Antradienį net nelaukdama DNR ekspertizės rezultatų Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Jurgita Jasiūnienė nusprendė dvi bylas – Mykolo paieškos ir mirties priežasties nustatymo – sujungti į vieną. DNR ekspertizės rezultatus prokuratūra tikisi gauti šios savaitės pabaigoje arba ateinantį pirmadienį.
Ekspertai taip pat turėtų atsakyti ir į svarbius klausimus, kaip mirė Mykolas ir ar jo mirtis buvo smurtinė.
Išėjęs į gimtadienį negrįžo
M.Davidonis dingo vasario 4-ąją. Vidurdienį išėjęs į draugo gimtadienį berniukas tėvams pažadėjo grįžti vakare, tačiau sutartu laiku namuose nepasirodė, o jo mobilusis telefonas buvo išjungtas.
Kadangi anksčiau Mykolas niekada nebuvo taip pasielgęs, tėvai suskubo jo ieškoti, kreipėsi ir į policiją, ir į visus vilniečius.
„Dingo mūsų sūnus Mykolas. Paskutinį kontaktą gyvą turėjo su draugais prie „Vingio“ kino teatro apie 16 val. Videoskambutį su kitu draugu turėjo 16 val. 30 min. Draugas minėjo, kad nesiorientavo, kur randasi.
Jei kas ką žinote, padėkite! Mykolas yra labai mūsų mylimas! Mūsų visai šeimai pats svarbiausias žmogus. Mes negalim jo netekti, atiduokite mums mūsų Mykoliuką“, – socialiniame tinkle pagalbos prašė Mykolo mama Ieva.
Paieškos nusitęsė iki Kauno
Ieškoti pradingusio paauglio pradėjo ne tik gausios pareigūnų pajėgos, ugniagesiai gelbėtojai, bet ir dešimtys savanorių. Jie šukavo Neries pakrantę, taip pat atokias, apleistas vietas.
Vis dėlto daugiausia dėmesio skirta Neriai, mat šios upės pakrantėje, po Žirmūnų tiltu iš Antakalnio pusės, dieną po M.Davidonio dingimo buvo aptikta Mykolo striukė ir kuprinė.
Dar kitą dieną netoliese savanoriai aptiko Mykolo ausines, jų dėklą, banko kortelę, mobilųjį telefoną.
Neries vagą vis didindami paieškos plotą iki pat Kauno naršė ne tik ugniagesiai narai, bet ir savanoriai. (Beje, vieta, kurioje pirmadienį buvo rasti M.Davidonio palaikai, taip pat buvo apieškota kelis kartus.)
Ieškant Mykolo į pagalbą buvo pasitelkti dronai, specialiai žmonių kūnų ieškoti išmokytas šuo. Kūno po vandeniu ieškota ir echolotais, ir sonarais, tačiau visos pastangos rasti paauglį buvo bergždžios.
Dingimo mįslė neįminta
Kol savanoriai ieškojo upėje ir prie jos, policija taip pat nesnaudė. Buvo apklausta daugybė žmonių, dingusiojo ieškota pasitelkiant miesto vaizdo kameras.
Buvo nustatyta, kad apie 12 valandą į draugo gimtadienį išėjęs M.Davidonis su bendraamžiais atsisveikino prie „Vingio“ kino teatro ir įsėdo į troleibusą, kuris jį turėjo nuvežti iki namų Antakalnyje.
Bevažiuojant Mykolo planai kažkodėl pasikeitė. Užuot saugiai vykęs toliau, jis išlipo netoli Baltojo tilto esančioje Kražių stotelėje, nusileido prie upės ir savo kelionę tęsė krantine iki pat Žirmūnų tilto.
Kas įvyko po to, tebelieka paslaptis. Dingus M.Davidoniui atsirado liudininkų, kurie teigė tą vakarą po tiltu matę triukšmingų jaunuolių grupę, tačiau ar pavyko juos nustatyti ir surasti, policijos pareigūnai neatskleidžia.
Į namus grįžo tik sapnuose
Aktyvios M.Davidonio paieškos tęsėsi apie tris savaites, tačiau vaikino nei gyvo, nei mirusio aptikti nepavyko ir savanoriai grįžo prie savo kasdienių darbų.
Tik Mykolo tėvai nenuleido rankų. Nors ir suprasdami, kad vargu ar pavyks rasti sūnų gyvą, jie gyveno viltimi, jog vieną dieną įvyks stebuklas ir Mykolas pravers namų duris.
Motina du kartus sapnavo, kad labai pavargęs sūnus pats sugrįžo į namus, bet paklaustas, kur buvo, tik atšovęs: „Eik pati ir aiškinkis.“
„Visas gyvenimas sugriuvo. Mus palaiko tik tai, kad turime mažąjį vaiką, dėl kurio kabinamės. Jam mūsų reikia nesužalotų ir normalios psichikos. Jeigu nebūtų sūnaus, tikriausiai ir mūsų pačių čia nebūtų“, – sakė I.Davidonienė.
