Pasak šalies vadovo, tarybos darbas nėra „užklasinė veikla“, o skiriamos lėšos už pasirengimą posėdžiams ir darbą savivaldybių komitetuose neatspindi viso vietos savivaldos politikų darbo pobūdžio.
„Aš suprantu, kad problema egzistuoja. Ir problema egzistuoja pirmiausiai dėl to, kad mes traktuojame savivaldybės tarybos nario darbą kaip savotišką užklasinę veiklą. Bet taip nėra. To atlygio, kurį numatome už valandas, išdirbtas komisijose, komitetuose arba pačioje taryboje – tikrai jos neapima visos paletės, viso spektro tarybos nario veiklos. Yra ir pasiruošimas posėdžiams, yra ir dalyvavimas neformaliuose susitikimuose, susitikimai su rinkėjais“, – trečiadienį teigė šalies vadovas, Prezidentūros išplatintame vaizdo komentare.
„Manau, kad vertėtų kalbėti apie galimą fiksuotą sumą, kurią mokame kaip atlygį už darbą“, – svarstė jis.
G. Nausėdos nuomone, tokio tarybos narių atlygio dydis galėtų būti diferencijuotas – priklausomai nuo „darbo intensyvumo“.
„Natūralu, savivaldybės yra skirtingos“, – akcentavo prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad susiklosčiusi situacija, kai tarybos nariai neskaidriai įsisavina veiklai skirtas lėšas, yra „visiškai nepriimtina“ – pasak jo, sistemai trūksta skaidrumo ir tinkamai veikiančio kontrolės mechanizmo. Todėl G. Nausėda mano, kad tokių išlaidų ataskaitos ir detali informacija turėtų būti viešinama savivaldybių internetinėse svetainėse.
Nustačius konkrečius atlyginimus, Daukanto aikštės lyderio manymu, tarybos nariams būtų galima nustatyti ir fiksuotas veiklai ir kanceliarinėms reikmėms skirtas išmokas.
„O veikla ir kanceliarinės išlaidos galėtų būti arba kompensuojamos fiksuota suma, kuri yra iš anksto nustatyta, arba tiesiog tarybos nariui turėtų būti sudarytos tam tikros sąlygos apsirūpinti būtent reikiamais dalykais, kurie yra būtini jo kasdieniam darbui“, – kalbėjo G. Nausėda.
Todėl šalies vadovas palankiai vertina ir Seime bręstančias iniciatyvas tobulinti Vietos savivaldos įstatymą.
„Matau jau teikiamus pakankamai konstruktyvius pasiūlymus. Norėtųsi, kad visa tai virstų įstatymine iniciatyva, kuri vėliau būtų logiškai pabaigta iki įstatymo pasirašymo“, – vylėsi jis ir akcentavo, kad Seimui nesiėmus atitinkamų įstatymų pokyčiu, iniciatyvos imsis Prezidentūra.
„Aš esu nusiteikęs optimistiškai ir manau, kad sprendimai bus surasti“, – pridūrė jis.
Kaip ELTA pranešė anksčiau, klausimai dėl savivaldybių tarybų narių išlaidų skaidrumo kilo po to, kai A. Tapinas ėmėsi tyrimo dėl galimo savivaldos biudžeto pinigų švaistymo. Kol kas A. Tapinas paviešino galimi piktnaudžiavimo Mažeikių, Neringos, Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse atvejus.
Dėl susiklosčiusios situacijos savivaldybėse, A. Tapinas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Neringos, Mažeikių bei Šaulių savivaldybėse tyrimai jau inicijuoti.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra.
Siekiant išspręsti susidariusią situaciją Seime gimsta siūlymas aiškiau riboti, kiek ir kam politikai galėtų leisti mokesčių mokėtojų finansus. Parlamento konservatoriai registravo Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis numatoma nustatyti konkrečias tarybos narių veiklai skirtų lėšų lubas, taip pat griežtinti atskaitomybę rinkėjams.
Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovai mano, jog įstatymu reikėtų nustatyti nuolatinį, fiksuotą savivaldos politikų atlyginimą.
Tokiai idėjai pritaria ir parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Politikė siūlo tarybose dirbantiems savivaldos politikams skirti fiksuotą atlygį. Seimo pirmininkės manymu, tokia alga galėtų būti diferencijuojama, savivaldybes suskirstant į tris grupes pagal jų dydį ir gyventojų skaičių.
