Išskirtinai įstatymo projekte pažymima, kad visus kandidatus į Seimo narius, Respublikos prezidentus, savivaldybės tarybos narius, merus ir Europos Parlamento narius nuo 2024-ųjų metų siūloma privalomai įpareigoti rinkiminėje anketoje nurodyti apie būtą priklausomybę Komunistų partijai.
Aiškinamajame projekto rašte nurodoma, kad 1998 m. Seimas konstatavo, jog komunizmo ideologija ir doktrina, neigianti prigimtines žmogaus teises, skatinanti žmonių grupių tarpusavio neapykantą, kovą, smurtą ir prievarta primetamą diktatūrą, yra atnešusi žmonijai nesuskaičiuojamų nelaimių.
„Atsižvelgus į tai, manytina, kad asmuo, kuris kandidatuodamas siekia atstovauti rinkėjų interesus ir tvarkyti viešuosius reikalus, turi atskleisti rinkėjams reikšmingą informaciją apie savo gyvenimo faktus, nurodant ar yra priklausęs Komunistų partijoms ir ėjęs pareigas Komunistų partijų struktūrose“, – nurodoma rašte.
Kaip balandį Eltai teigė siūlymą tuo metu dar tik rengę parlamentarai, iniciatyva kilo po ažiotažą sukėlusios istorijos, kai paaiškėjo, jog prezidentas Gitanas Nausėda 1988 metais buvo Komunistų partijos nariu, tačiau savo rinkiminėje anketoje šį faktą nuslėpė.
Kaip po šio fakto išaiškėjimo žiniasklaidai aiškino prezidento atstovai, tai G. Nausėdos nebuvo paminėta todėl, kad kandidato į prezidentus anketoje klausimas apie priklausymą vienai ar kitai partijai ar politinei organizacijai buvo „neprivalomoje užpildyti anketos dalyje“.
Todėl pagal naująjį įstatymą, kandidatams nenurodžius informacijos apie savo priklausomybę bet kuriai Nepriklausomoje Lietuvoje susikūrusiai politinei partijai, komitetui ar asociacijai, taip pat ir Komunistų partijai, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) galės viešinti jų pavardes kaip nedeklaravusius priklausomybės fakto būsenos.
Siūloma papildyti įstatymą nutarimu, kad, jei kandidatas pats nenurodo, kad buvo Komunistų partijos nariu ar ėjo joje pareigas, VRK galės kreiptis į valstybės instituciją, saugančią duomenis apie asmenis, priklausiusius Komunistų partijai ir ėjusius joje pareigas. Tokiu atveju, VRK kandidato duomenis šiuo aspektu turės patikrinti ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų dienos.
Taip pat, jeigu VRK iš kompetetingos institucijos gaus duomenų apie asmens narystę Komunistų partijoje, paskelbs juos savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo duomenų gavimo.
Naujajame įstatymo projekte siūloma, kad VRK, gavusi duomenų apie kandidato priklausomumą Komunistų partijoje ir joje eitas pareigas, neregistruotų jo kandidatu, o jeigu buvo įregistravusi – panaikintų jo registravimą ir šį sprendimą paskelbtų savo interneto svetainėje.
Be to, projekte numatoma, kad, išaiškėjimo apie priklausomybę Komunistų partijai ir pareigų joje turėjimo atveju, bet to nenurodžius, tai būtų laikoma šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu ir VRK turėtų galimybę tokius asmenis braukti iš kandidatų sąrašo.
Kaip Eltai teigė viena iš įstatymo iniciatorių, konservatorė Paulė Kuzmickienė, pagrindinis šio Rinkimų kodekso įstatymo tobulinimo tikslas – rinkėjų informatyvumo apie kandidatus rinkimuose didinimas.
„Rinkėjai turi būti gerai informuoti ir žinoti, ką renkasi, informacija apie priklausymą Komunistų partijai yra svarbi informacija darant pasirinkimus. O kodėl kalba yra apie Komunistų partiją – tai buvo svarbiausia struktūra, įgyvendinusi Lietuvoje okupacinę politiką“, – pabrėžė P. Kuzmickienė.
Pasak jos, reikalavimas privalomai nurodyti priklausomybę Komunistų partijai būtų taikomas visiems kandidatams, dalyvaujantiems rinkimuose nuo 2024 metų. Visgi Seimo narė siūlo skirtingai vertinti priklausomumą Komunistų partijai ir priklausomumą jai, turint pareigų.
„Keletas svarbių momentų – tai narystė, buvimas Komunistų partijos nariu, kokia tai bebūtų forma ir (…) ar buvo turėtos kokios nors pareigos partijoje. Partiškumo deklaravimas svarbus, jo nedeklaravus, Vyriausioji rinkimų komisija (galėtų – ELTA) paviešinti jų pavardes. Bet kitas dalykas, jei asmuo buvo partijos nariu, turėjo pareigas ir apie tai nepaskelbė, nedeklaravo šio fakto, tuomet, manome, kad tai yra šiurkštus pažeidimas ir už tai VRK gali priimti patį griežčiausią sprendimą – šalinti kandidatą iš sąrašų. Bet čia svarbios yra pareigos – manome, kad eilinė narystė yra būtina deklaruoti, bet neužtraukia jokių pasekmių“, – patikslina viena iš siūlymo iniciatorių.
P. Kuzmickienė tiki siūlymo sėkme parlamente. Pasak jos, demokratiniuose rinkimuose rinkėjams turi būti užtikrinta teisė žinoti kandidatų politinės biografijos detales.
„Kalbame apie demokratinius rinkimus, kai rinkėjas renkasi, o dalyvaujantis asmuo papasakoja savo biografijos dalis, kurios ypač svarbios apsisprendžiant. Tai jei bus pritarimas šiai pataisai, galbūt 2024 m. rinkimuose matysime mažiau buvusios Komunistų partijos nomenklatūros“, – pažymėjo parlamentarė.
