Daug žmonių atėjo gerbiamo dvasininko palydėti į paskutinę kelionę. Praėjus keletui dienų nuo laidotuvių, redakcija sulaukė varniškio skambučio. Žmogus pasakojo, jog a. a. kunigas buvo pašarvotas bažnyčioje ant grindų, esą tokia buvusi jo valia. O mirusiojo valią reikia gerbti. Tačiau žmonės norėtų žinoti, ką reiškia toks šarvojimo būdas.
Kanauninkas J. Petrauskis 57-erius metus šioje žemėje ėjo šventas kunigo pareigas. Iš šio laikotarpio beveik 51-erius metus jis gyveno ir dirbo Varniuose.
Varnių parapijos klebono kanauninko relig. m. mgr., teol. lic. Andriejaus Sabaliausko teigimu, a. a. J. Petrauskis – labai nusipelnęs Varnių, taip pat ir Pavandenės parapijoms: „Ypatingo pasiaukojimo ir atsidavimo Bažnyčiai pavyzdys. Visas savo jėgas jis atidavė Dievo garbei ir žmonių dvasinei gerovei. Jo apsisprendimas parodyti pasiaukojimo ir nusižeminimo pavyzdį net ir po mirties buvo išreikštas žodžiu bei raštu paliktame testamente.
Cituoju: „Mirus manęs pašarvojimas – Varnių katedroje, karstas padedamas ant grindų (nereikia katafalko ir kilimų, nė gėlių). Pastatomas medinis kryžius ir dvi uždegtos žvakės. Tai mano sąmoningas pasirinkimas (jokio kito pasirinkimo nevalia daryti) – tai šventas mano žodis. Būdamas sąmoningas pasirašau. Varniai, rez. kan. emeritas Jonas Petrauskis, 2015 06 19.“
Toks jo sąmoningas apsisprendimas buvo išpildytas. Laidotuvių dieną, uždengus karstą, ant jo buvo uždėta Evangelijų knyga kaip ženklas, kad garbusis kanauninkas visą savo gyvenimą paaukojo Evangelijos skelbimui. Tokio apsisprendimo pavyzdys – šventasis popiežius Jonas Paulius II, kurio karstas laidotuvių dieną buvo padėtas ant žemės ir ant uždengto karsto taip pat buvo uždėta Evangelijų knyga.
Man teko tokį vaizdą matyti prieš daug metų, kai Viduklėje buvo laidojamas kunigas, politinis kalinys Mocius. Jo karstas buvo padėtas ant bažnyčios grindų, degė tik žvakės ir nebuvo jokių gėlių.
Šiandien yra pradėta šio kunigo paskelbimo palaimintuoju byla. Taigi kanauninko Jono Petrauskio apsisprendimas tapo dar vienu pavyzdžiu, liudijančiu, jog svarbiausia šioje žemėje – patikti Dievui, negalvojant apie žemiškus įsivaizdavimus, kas daro garbę.
Žmogaus paskutinioji valia, kurią jis paliudija ir žodžiu, ir raštu, yra gerbtina ir, jei tik nėra priešiška Dievui ir Bažnyčios mokymui, vykdytina. Kitokio pasirinkimo nebuvo ir šiuo, kanauninko Jono Petrauskio palydėjimo į amžinybę, atveju. Tikintis žmogus dažnai parodo gražų pavyzdį net ir po savo mirties. Ačiū už tokį pavyzdį kanauninkui Jonui Petrauskiui.“
Varnių parapijos kunigas kanauninkas J. Petrauskis amžinojo poilsio atgulė Plungės rajono Beržoro kapinėse šalia savo artimųjų.
