Apie tai A. Bilotaitė kalbėjo trečiadienį, po įvairių institucijų atstovų susitikimo Vidaus reikalų ministerijoje (VRM), kuriame aptarta seksualinių nusikaltimų prieš vaikus ir narkotikų paplitimo mokyklose problematika ir prevencija.
Kaip teigė ministrė, institucijos fiksuoja seksualinių nusikaltimų prieš vaikus augimą: 2022 m. tokių nusikaltimų buvo 498, o per 2023 m. pirmus tris mėnesius – 212. Daugiausiai tarp tokių nusikaltimų, kaip rodo statistika, fiksuota vaikų pornografijos ir vaikų tvirkinimo atvejai.
„Tai galima tikrai sieti su tuo, kad viešojoje erdvėje kalbama labai daug apie šitą problemą ir matyt vis daugiau yra atvejų, kai kreipiamasi į teisėsaugos institucijas, šita problemas identifikuojama“, – dėstė A. Bilotaitė.
Anot ministrės, vaikų prievartavimo ir žaginimo atvejai fiksuojami vaikų artimoje aplinkoje.
„Čia reikalingi sprendimai, nes tai (galimi įtariamieji – ELTA) būna vaikų artimi, pažįstami, giminaičiai“, – dėstė A. Bilotaitė.
Ji pažymėjo, kad pagal įstatymus, institucijos, dirbančios su vaikais, įdarbindamos žmones, privalo jų paprašyti pateikti informaciją apie savo praeitį, galimus teistumus, taip pat patikrinti įdarbinamo asmens praeitį, pasitelkus tam tikrus registrus. Vis dėlto, kaip teigė A. Bilotaitė, pastebima, jog institucijos ne visada atlieka šią pareigą.
„Yra toks registras, kuris vadinamas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras. Jame yra informacija ir institucijos, kreipdamosi į šitą registrą, gali gauti informaciją nemokamai. Šiame registre turime nuo 2000 metų 2600 asmenų. Paslauga yra nemokama, bet ką fiksuojame, tai kad labai dažnai mūsų institucijos nepasinaudoja šia pareiga“, – dėstė A. Bilotaitė.
„Šiandien aptarėme, kaip užtikrinti, kad institucijos ta pareiga naudotųsi“, – pridūrė ministrė.
A. Bilotaitė priminė, kad 2021 m. atsirado ir registras, kuriame yra kaupiami nuteistųjų už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus duomenys. Šie asmenys turi informuoti institucijas apie savo gyvenamąją vietą, apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Ministrės teigimu, VRM vykusiame pasitarime kalbėta apie šią sistemą.
„Turime tokią sistemą ir šiandien aptarėme, kaip galėtų ta mūsų sistema žymiai efektyviau veikti, kad būtų sukurtas gerai veikiantis algoritmas tarp policijos, Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir Probacijos tarnybos“, – tvirtino ji.
Pasitarime VRM dalyvavusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymėjo, kad jos vadovaujama ministerija primins švietimo įstaigoms naudotis nuteistųjų registrais naujų asmenų įdarbinimo procesuose.
„Mes priminsime mokykloms, priminsime savivaldybėms, švietimo įstaigoms, kad prieš priimant į darbą, yra būtina pasiteirauti ir išsiaiškinti, ar tikrai, kuris priimamas į darbą, nėra tame registre“, – žurnalistams po susitikimo VRM trečiadienį sakė J. Šiugždinienė.
Pilotinės savivaldybės ir nauja įgūdžių programa mokyklose
Kaip teigė A. Bilotaitė, narkotikų paplitimo mokyklose problemą tikimasi efektyviau pažaboti tada, kai bus priimtas šiuo metu Vyriausybėje derinamas nusikaltimų prevencijos modelis.
„Vidaus reikalų ministerija yra paruošusi nusikaltimų prevencijos naują modelį, kuris artimiausiu metu svarstomas Vyriausybėje ir jo esmė tokia, kad įvertinus problematiką, atitinkamoms savivaldybėms bus pasiūlomas tam tikrų priemonių paketas būtent tai savivaldybei ar tam regionui ir vėliau bus stebima situacija, progresas, kaip tai veikia“, – pabrėžė ministrė.
Tiesa, kaip pastebėjo A. Bilotaitė, kadangi minėto modelio derinimas ir priėmimas gali užtrukti svarstoma apie galimybę jau dabar šio modelio principus pritaikyti tam tikrose savivaldybėse.
„Diskutuojame su mūsų ekspertais apie galimybę paimti pilotines savivaldybes ir pabandyti jau dabar dirbti, nieko nelaukiant, skiriant atskirą dėmesį konkrečiai savivaldybei ar savivaldybėms“, – aiškino ministrė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė, kalbėdama apie būdus, kaip stabdyti narkotikų plitimą mokyklose bei seksualinių nusikaltimų prieš vaikus prevenciją, paminėjo nuo rudens mokyklose startuosiančią naują įgūdžių programą.
„Mūsų parengta nauja gyvenimo įgūdžių programa, kuri startuoja nuo rugsėjo 1 dienos, spiraliniu principu pagal skirtingus amžiaus tarpsnius padės vaikams ugdyti tuos gebėjimus, kaip atpažinti tinkamą ir netinkamą elgesį, ką reiškia psichotropinių medžiagų vartojimas“, – dėstė ministrė.
Anot J. Šiugždinienės, narkotikų platinimo prevencija galėtų būti efektyvesnė, jei institucijos labiau bendradarbiautų šiuo klausimu.
„Bendruomenės pareigūnas savivaldybėse tikrai turėtų būti visų mokyklų bendradarbis ir mes juos turėtume kuo daugiau įtraukti“, – pavyzdį pateikė ji.
Pasitarime VRM dalyvavęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila taip pat akcentavo nusikaltimų prevencijos svarbą.
„Visiems reikia suvokti tą momentą, kad prevencija nėra trumpas procesas, jis trunka laike ilgą laiką ir rezultatai paprastai matosi po ilgesnio laiko, o ne po savaitės, mėnesio“, – komentavo jis.
VRM duomenimis, Lietuvoje stebimas nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, augimas. Vien neteisėto disponavimo kvaišalais be tikslo juos platinti veikų skaičius šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 790. Pernai tuo pačiu laikotarpiu – 544, o 2021 m. – 621.
