Apie gyvenimą sovietų laikais jau primena tik dokumentiniai filmai, rusų kalba visa jėga stumiama iš mokyklų programų, bet didžiosios kaimynės paveldas – keiksmažodžiai – iš lūpų į lūpas perduodami naujoms kartoms.
Tai visam pasauliui įrodė geriausias Lietuvos tenisininkas R.Berankis, gimęs nepriklausomybės atkūrimo metais.
„Ach***, bl***. Tokia chu****. Čia mano paskutinis kartas Seule, b***. Niekada gyvenime, na****, čia kojos nekelsiu, bl***“, – Pietų Korėjos sostinėje Seule pralaimėjęs „Challenger“ turnyro aštuntfinalį pratrūko sportininkas.
Nors Seulą ir turnyro teisėjus Ričardas Berankis plūdo tuščiame aikštyne, riebūs jo keiksmai puikiai buvo girdėti per tiesioginę transliaciją. Pietų Korėjoje neabejotinai atsirado vertėjų, kurie turnyro organizatoriams paaiškino, kas papiktino europietį.
Tik vargu ar išgirdus tiek sunkiai išverčiamų rusiškų žodžių kam nors kilo klausimas, iš kur – Rytų ar Vakarų Europos – yra šis sportininkas.
Ausys nuo lietuvių puikiai įvaldytų rusiškų keiksmažodžių linksta ne tik sporto teisėjams.
Štai trys Kauno apygardos teismo teisėjos jau kelias savaites klausosi, kaip telefonu plūstasi į teisėjų korupcijos skandalą įsivėlusi Vilniaus verslininkė O.Sakalauskienė.
Nieko nuostabaus – nuo karo Ukrainoje pradžios rusiški keiksmažodžiai Lietuvoje jau įteisinti. „Ruskij vojenyj korabl, idi na**“, – plyšavo net tie, kurie nemoka rusų kalbos, o marškinėliai su šiuo užrašu buvo šluojami per Kaziuko ir Kalėdų muges.
Žodžiu, keiksmai nebėra tvarkos pažeidimas, o ypač jei riebiai plūstiesi galvodamas apie šalies gerovę.
Kaip sakė keikūnės O.Sakalauskienės pašnekovas teisininkas V.Balčiūnas: „Mes irgi galėtume išsprogdinti Aukščiausiąjį teismą kur**.. na**... ir visa Lietuva pradėtų žydėti. Tai ką, mus visus už tai reikia uždaryti?“
