Tiesa, vėliau savo nuomonę tikina keitę ir patys ekspertai, o tam įtakos esą turėjo vienas po kito pabirę prezidento pasiaiškinimai, visuomenei kėlę tik dar daugiau klausimų.
Smūgis prezidento reitingams
Kaip rodo balandžio 14–22 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa, nors ir išliko pirmoje populiariausių šalies politikų pozicijoje, didžiausią smūgį patyrė G.Nausėda – per mėnesį jo populiarumas krito beveik 10 proc.
Jei dar kovą šalies vadovą palankiai vertino 63,9 proc. respondentų, o nepalankiai – 16,8 proc., balandį palankių vertinimų sąskaitoje beliko 54,5 proc. simpatikų balsų, o nepalankių vertinimų procentas išaugo iki 22,1.
Beje, būtent kovą prezidentui buvo pavykę neblogai pasiauginti savo reitingus – jie buvo grįžę į priešpandeminį lygį. Pavyzdžiui, dar vasarį palankiai G.Nausėdą vertino 57,4 proc. apklausos dalyvių.
„Ne taip dažnai yra buvę, kad prezidento reitingai taip nukristų. Žinoma, kad tai susiję tik su vienu dalyku – naryste Komunistų partijoje, kuri nebuvo nurodyta. Dalį elektorato tai paveikė.
Labiausiai – dešinįjį elektoratą. G.Nausėda jų tarpe jau yra su minuso ženklu“, – portalui lrytas.lt akcentavo „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
Sociologas atkreipė dėmesį, kad, nors krytis ir akivaizdus, tai nėra mažiausias prezidento turėtas reitingas. Blankiausiai jis buvo matomas pandemijos metu, tada jo populiarumas siekė kiek daugiau nei 50 proc.
Nusivylimas šalies vadovu matomas ir Prezidentūros, kaip institucijos, vertinime. Kovą buvo fiksuotas išaugęs pasitikėjimas Prezidentūra, o vasarį jis vėl smuko žemyn – šia institucija pasitikėjimą išreiškė 36,2 proc. respondentų, nepasitikėjimą – 23,1 proc.
Praėjusį mėnesį Prezidentūros institucija pasitikėjo 45,8 proc. apklaustųjų, nepasitikėjo 17,3 proc.
I.Kalpokas: matau prielaidų, kad tai gali būti pastovesnis pokytis
Politologas Ignas Kalpokas kritusius G.Nausėdos reitingus susiejo su jo taip ir nedeklaruota naryste Komunistų partijoje. Specialistas svarstė, kad pastaruoju metu nenutiko daugiau nieko, kuo dar būtų galima paaiškinti taip ženkliai nusmukusį pasitikėjimą šalies vadovu.
„Greičiausiai pasitikėjimo reitingas būtent tokiems dalykams yra labiausiai jautrus, nes tai, kad buvo nuslėptos tam tikros praeities detalės, automatiškai labiausiai kerta per pasitikėjimą.
Kitas klausimas – bus įdomu pamatyti, kaip tai atsilieps apklausose, kuriose klausiama, už ką žmonės balsuotų prezidento rinkimuose. Visada yra tikimybė, kad labiausiai nusivylė tie, kurie gal ir taip nebūtų balsavę už G.Nausėdą.
Kiek praktinis poveikis bus jo galimos antros kadencijos ambicijoms, dar truputį ankstoka prognozuoti, bet akivaizdu, kad tam tikrose grupėse tas poveikis pasijautė“, – portalui lrytas.lt sakė I.Kalpokas.
Jis, kaip ir V.Gaidys, atkreipė dėmesį, kad nuslėpta G.Nausėdos biografijos detalė ir jo pasiaiškinimai greičiausiai labiausiai paveikė dešinįjį elektoratą.
„Žiūrint į standartinį, stereotipinį dešiniojo rinkėjo įvaizdį, iš tiesų realiausias toks paaiškinimas, nes tai yra segmentas, kuriam neigiamas sovietinės praeities vertinimas yra svarbus. Todėl ne tik dalyvavimas Komunistų partijoje, bet ir to dalyvavimo nuslėpimas tikrai yra labai reikšmingas kriterijus.
Pats dalyvavimas savaime dar nieko nepasako, nes dešiniųjų elektoratas pakankamai teigiamai visą laiką žiūrėjo į D.Grybauskaitę, kuri viešai deklaravo savo artimas sąsajas su Komunistų partija.
Bet bandymas pasislėpti ir atrodyti geresniu tikrai turėtų labiausiai kirsti per dešinįjį elektoratą“, – spėjo VDU politologas.
Anot I.Kalpoko, jeigu tokia prielaida pasitvirtins, gali būti, kad vos prasidėjus prezidento rinkimų kampanijai, šie reitingų pokyčiai įsitvirtins.
„Kai mes matysime aiškesnį dešiniųjų kandidatą, ypač, kai konservatoriai turės sprendimą, ką pozicionuoti prezidento rinkimuose, vertybinis, ideologinis atsiskyrimas „čia mes, o čia – jie“ tikrai vyks, bus stengiamasi, kad žmonės nepamirštų.
Matau prielaidų, kad tai gali būti pastovesnis pokytis, bet kol kas dar anksti sakyti, koks jis bus prezidentinėms ambicijoms, nes nežinome, iš kokio krepšelio pasitikėjimas prarastas“, – aiškino pašnekovas.
Tiesa, I.Kalpoko teigimu, visiškai natūralu, kad kartu su G.Nausėdos vertinimu smuko pasitikėjimas ir pačia Prezidentūros institucija.
„Kai turime tokią personalizuotą instituciją, pasitikėjimas labai tiesiogiai susijęs su institucija ir asmeniu, kuris yra veidas, kalba, institucijos siela“, – nurodė politologas.
S.Spurga: prognozės nepasitvirtino
Politologas Saulius Spurga pastebėjo, kad pirmosiomis skandalo dienomis ekspertai nemanė, jog jis gali paveikti G.Nausėdos reitingus. Buvo teigiama, kad žmonės kelias dienas pakalbės ir nurims.
„Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį į vieną faktą, kad daugelis apžvalgininkų, vertintojų, kiek teko matyti viešojoje erdvėje, nors stebėjosi tokiu išaiškėjusiu faktu, sakė, jog tikriausiai tai nepaveiks prezidento reitingų. Bet štai, vis dėlto tas faktas įvyko. Klausimas, kiek šis efektas bus ilgalaikis“, – svarstė S.Spurga.
Pats politologas spėjo, kad šioks toks ilgalaikis efektas vis dėlto bus matomas, nes nuo prezidento nusigręžė net kai kurie prezidentinėje rinkiminėje kampanijoje jam talkinę specialistai.
„Nors, kaip jis pats pabrėžia, įstatymai, teisės aktai nepažeisti, dalies svorio, kaip moralinis autoritetas, jis neteko“, – portalui lrytas.lt dėstė pašnekovas.
„Svarbiausias dalykas, kaip žmonės mato prezidentą ir kaip kitus politikus. Žmonės parodė tam tikrą išmintį. Kai mes gyvename rutinoje, įvyksta daug faktų, vos ne kiekvieną dieną išryškėja tam tikri skandalai ar nesąžiningumo atvejai, kontroversijos, jie taip stipriai politikų reitingų nepaveikia.
Prezidentas yra vertinamas kitokiais kriterijais. Galbūt dalis žmonių pamatė ir prezidento paaiškinimus, kurie irgi yra atskira tema. Jie nebuvo visiškai tikslūs, ne visiškai korektiški. Buvo tam tikras mėginimas parodyti, kad čia kažkas kitas kaltas, ne jis“, – kalbėjo S.Spurga.
Šalies vadovo reitingams smukus, jam ant kulnų jau visai lipa LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė, kurią teigiamai vertina 47,1 proc. apklausos dalyvių. Nors atotrūkis tarp G.Nausėdos ir V.Blinkevičiūtės tirpsta, ekspertas pabrėžė, kad teigiamai socialdemokratų lyderę vertinantys žmonės nebūtinai ją mato kaip prezidentę.
„Taip, yra neįprasta, bet, vėlgi, per daug to nesureikšminčiau, nes, kaip ir sakiau, jeigu vertintume prezidento galimybes rinkimuose, tai, kad politikas yra populiarus, dar nereiškia, kad žmonės už jį balsuos kaip už prezidentą.
Būti populiariam ir tai, ar žmonės tave mato kaip būsimą prezidentą, yra skirtingi dalykai“, – įsitikinęs S.Spurga.
V.Valentinavičius: nuomonę pakeičiau dar tos pačios dienos vakarą
Politologas Virgis Valentinavičius prisipažino, kad pats buvo tarp tų, kurie pirmąją dieną manė, jog Komunistų partijos skandalas neatsilieps G.Nausėdos reitingams. Tiesa, nuomonę jis pakeitė dar tos pačios dienos vakarą, kai išgirdo pirmuosius prezidento komentarus.
„Aš lygiai taip pat jūsų portalui pirmą dieną komentavau, kad tai neturėtų paveikti jo reitingų, bet tai truko tik pusę dienos. Po to, kai vakare pamačiau G.Nausėdos interviu su E.Jakilaičiu, pakeičiau poziciją. Būtent tokia nevykusi reakcija turėjo pasekmes“, – portalui lrytas.lt sakė V.Valentinavičius.
Jo teigimu, ne pati žinia, o šalies vadovo bandymas pasiaiškinti greičiausiai ir turėjo didžiausią įtaką smuktelėjusiems reitingams.
„Ne pats faktas, kad buvo Komunistų partijos nariu, ir netgi ne pats faktas, jog slėpė tai, o prezidento reakcija – jis atrodė labai pasimetęs, piktas, silpnas. Manau, kad labai nevykusi reakcija į šias žinias buvo pagrindinė, kodėl jo reitingai taip stipriai krito“, – pažymėjo politologas.
Nors prezidento reitingai dabar nesiekia 55 proc., V.Valentinavičius pastebėjo, kad toks procentas nėra neįprastas G.Nausėdai – panašius populiarumo rodiklius jis turėjo pastaruosius kelerius metus, jie buvo pakilę tik paskutiniais mėnesiais.
„Prezidentas grįžo ten, kur jam priklauso būti“, – konstatavo ekspertas.
Ką reiškia R.Karbauskio šuolis?
Beje, reitingų lentelėje šį kartą sužibėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis – balandžio mėnesį jį teigiamai įvertino 30,4 proc. respondentų, neigiamai – 43,8 proc.
Praėjusį mėnesį šie skaičiai atitinkamai siekė 26,9 proc. ir 47,2 proc. Tai – geriausias R.Karbauskio rezultatas per šešerius metus.
Politologo I.Kalpoko manymu, tokį LVŽS vedlio šuolį galėjo lemti ir kovą praūžusių savivaldos rinkimų atgarsiai.
„Mes pamatėme R.Karbauskį po savivaldos rinkimų, kai buvo gana gerai struktūruoti ir gerai apgalvoti jo vieši pareiškimai, aktualizuojant tiek save, tiek ir LVŽS.
Taip pat buvo jo tam tikra prasme naujas patekimas į viešąją erdvę po Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje viešų pareiškimų apie Baltijos šalių suverenumą, ir čia vėl galima tą sieti su valstiečių pozicija, kad nereikia pyktis su Kinija, nes bus problemų.
Sakykime, tiems, kurie sako, kad mums čia reikia su visais draugauti, nes, jeigu nedraugausime, bus grėsmių ekonominiam ir net kariniam saugumui, tai galėjo šiek tiek surezonuoti“, – aiškino specialistas.
Tiesa, anot jo, taip pat gali būti ir taip, kad sumažėjus pasitikėjimui vienais politikais, rinkėjai linkę „perbėgti“ pas kitus.
Panašios pozicijos laikosi ir S.Spurga. Pasak jo, valdančiaisiais nepatenkinti rinkėjai paguodos ieško opozicijos barikadų pusėje, o ten ryškesnių veidų – ne tiek ir daug.
„Matyt, suveikė faktorius, kad tai yra opozicija, žmonės neypatingai aukštai vertina dabartinių valdančiųjų pasiekimus ir atėjo laikas dairytis į opoziciją. Yra tam tikras nuovargis, nusivylimas, kaip dažniausiai ir būna su valdančiaisiais. Čia pasirinkimas yra ne toks jau didelis.
R.Karbauskis matomas kaip radikaliausia priešingybė valdantiesiems“, – apibendrino ekspertas.
