Visai kita situacija valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio stovykloje. Sociologas, „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys pastebi, kad tokios jo simpatikų gretos nefiksuotos jau šešerius metus.
Partijų rikiuotėje pokyčių mažai
Pirmoje populiariausių šalies partijų lentelės pozicijoje ir toliau stabiliai laikosi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), gerokai atitrūkusi nuo artimiausių konkurentų. Balandį socialdemokratus rinkosi 18,2 proc. apklaustųjų – beveik tiek pat, kiek kovą (18,1 proc.).
Antroje vietoje išlieka Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), tiesa, ir vėl beveik dvigubai atsiliekantys nuo pirmosios pozicijos. Jeigu rinkimai vyktų kitą sekmadienį, šiai partijai savo balsą atiduotų 9,9 proc. respondentų, kovą šis skaičius buvo panašus – 9,7 proc. apklaustųjų.
Trečią ir ketvirtą vietas skiria vos 0,1 proc. Šįkart trečioje lentelės pozicijoje išlieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Šį mėnesį savo simpatijas šiai politinei jėgai atidavė 8,3 proc. respondentų, kovą – 9 proc. apklausos dalyvių.
Iškart po valstiečių rikiuojasi ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Balandį šią partiją rinkosi 8,2 proc. apklaustųjų, kovą – 8,6 proc.
Penktoje vietoje išlieka Liberalų sąjūdis, ir vėl paauginęs savo gerbėjų gretas. Jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, Liberalų sąjūdžiui savo balsą atiduotų 5,1 proc. apklausos dalyvių. Kovą tokių buvo 4,6 proc., vasarį – 3,3 proc.
Dar gruodį šią partiją rinkosi 5,4 proc. respondentų, tačiau partijos lyderei, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen įsivėlus į buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus galimos pedofilijos skandalo sūkurį, jos pačios ir partijos reitingas čiuožtelėjo žemyn.
„Penkios partijos – ne tiek ir daug – bet praeina 5 proc. patekimo į Seimą barjerą, skaičiuojant nuo visų balsuojančių“, – pastebėjo sociologas V.Gaidys.
Šeštą ir septintą vietas taip pat skiria vos 0,1 proc., t.y. skirtumas – tik paklaidos ribose. Šį mėnesį šeštoje vietoje atsidūrė Laisvės partija, iš šios pozicijos išstūmusi Darbo partijos atstovus. Balandį „laisviečius“ rinktųsi 2,6 proc. apklausos dalyvių, vasarį šis skaičius siekė 2,5 proc.
Tuo tarpu septintoje vietoje atsidūrusią Darbo partiją rinktųsi 2,5 proc. apklaustųjų, kai praėjusį mėnesį – 2,8 proc. respondentų.
Aštuntoje lentelės vietoje – Lietuvos regionų partija (2,3 proc.), devintoje – partija „Laisvė ir teisingumas“ (2,1 proc.), dešimtoje – Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), kuriuos rinktųsi 1,7 proc. apklaustųjų.
Paskutinėje lentelės pozicijoje – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, už kurią, jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, balsuotų 1,5 proc. respondentų.
Per 14 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad nebalsuotų nė už vieną partiją, beveik 23 proc. – nežino, kurią pasirinktų.
Kaip tvirtino V.Gaidys, valdančiąsias partijas, skaičiuojant nuo visų apklaustųjų, kurie eitų balsuoti, renkasi tik apie 30 proc. respondentų, o opozicines – apie 66 proc. apklausos dalyvių.
„Viską, žinoma, lems aktyvumas“, – pabrėžė jis.
Smūgis G.Nausėdai
Iš 28 reitinguojamų politikų šį mėnesį teigiamai buvo įvertinti penki – prezidentas G.Nausėda, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ vadovas Artūras Paulauskas.
Šio pirmojo penketuko išsidėstymas per mėnesį nekito – ta pati situacija buvo ir kovą.
Tiesa, nors ir išliko pirmoje pozicijoje, didžiausią smūgį patyrė G.Nausėda – per mėnesį jo populiarumas krito beveik 10 proc.
Jei dar kovą šalies vadovą palankiai vertino 63,9 proc. respondentų, o nepalankiai – 16,8 proc., balandį palankių vertinimų sąskaitoje beliko 54,5 proc. simpatikų balsų, o nepalankių vertinimų procentas išaugo iki 22,1.
Beje, būtent kovą prezidentui buvo pavykę neblogai pasiauginti savo reitingus – jie buvo grįžę į priešpandeminį lygį. Pavyzdžiui, dar vasarį palankiai G.Nausėdą vertino 57,4 proc. apklausos dalyvių.
„Ne taip dažnai yra buvę, kad prezidento reitingai taip nukristų. Žinoma, kad tai susiję tik su vienu dalyku – naryste Komunistų partijoje, kuri nebuvo nurodyta. Dalį elektorato tai paveikė. Labiausiai – dešinįjį elektoratą. G.Nausėda jų tarpe jau yra su minuso ženklu“, – akcentavo V.Gaidys.
Sociologas atkreipė dėmesį, kad, nors krytis ir akivaizdus, tai nėra mažiausias prezidento turėtas reitingas. Blankiausiai jis buvo matomas pandemijos metu, tada jo populiarumas siekė kiek daugiau nei 50 proc.
„Lyginant su kitais prezidentais, 54 proc. – nėra daug. D.Grybauskaitės reitingai antroje kadencijoje visuomet siekė per 60 proc., jau nekalbant apie V.Adamkų. Čia – jau žemokas, bet vis dar patenkinamas rezultatas, vis tiek prezidentą teigiamai vertina daugiau nei pusė apklaustųjų, tai nėra blogai“, – sakė jis.
G.Nausėdos reitingams smukus, jam ant kulnų jau visai lipa LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė, kurią teigiamai vertina 47,1 proc. apklausos dalyvių.
Nusivylimas šalies vadovu matomas ir Prezidentūros, kaip institucijos, vertinime. Kovą buvo fiksuotas išaugęs pasitikėjimas Prezidentūra, o vasarį jis vėl smuko žemyn – šia institucija pasitikėjimą išreiškė 36,2 proc. respondentų, nepasitikėjimą – 23,1 proc.
Praėjusį mėnesį Prezidentūros institucija pasitikėjo 45,8 proc. apklaustųjų, nepasitikėjo 17,3 proc.
„Prezidentūrą visi asocijuoja su prezidentu. Matyt, mažai kas žino tuos patarėjus, visą sistemą... Prezidentūra ir prezidentas visur eina kartu – tai žemyn, tai aukštyn“, – paaiškino „Vilmorus“ vadovas.
Jis mano, kad su laiku šalies vadovo reitingai turėtų grįžti į vėžes, nes apklausa buvo vykdoma paties Komunistų partijos skandalo įkarščio metu.
R.Karbauskio rezultatas – geriausias per šešerius metus
Nusivylimas matyti ir antrąją interpeliaciją šioje kadencijoje atlaikiusiu žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku. Teigiamai jį vertina vos 10,5 proc. apklausos dalyvių, neigiamai – 49,8 proc. Kovą šie skaičiai atitinkamai siekė 13,8 proc. palankių ir 42,4 proc. nepalankių vertinimų.
„Galima buvo tikėtis, kad jo reitingai bus dar žemesni, nes jis visą laiką buvo neigiamame fokuse“, – svarstė V.Gaidys.
Labiausiai pokyčiais šalies politikų populiarumo lentelėje džiaugtis kuo turi valstiečių lyderis R.Karbauskis.
Nors neigiamų vertinimų jis vis dar turi daugiau nei teigiamų, pastarieji – aukščiausi nuo 2017 metų gegužės mėnesio, kai prasidėjusi buvusios Seimo narės Gretos Kildišienės istorija vėliau juos nugramzdino apačion.
R.Karbauskį teigiamai balandį įvertino 30,4 proc. respondentų, neigiamai – 43,8 proc. Praėjusį mėnesį šie skaičiai atitinkamai siekė 26,9 proc. teigiamų ir 47,2 proc. neigiamų vertinimų.
„Tai yra geriausias jo rezultatas per šešerius metus“, – konstatavo sociologas.
Pirmasis V.Benkunsko blynas – prisvilęs
Beje, į apklausą pirmą kartą buvo įtrauktas ir naujasis Vilniaus miesto meras, konservatorius Valdas Benkunskas. Tačiau jau pirmasis jo pasirodymas reitingų lentelėje – kiek prisvilęs.
Teigiamai V.Benkunską įvertino 17,3 proc. apklaustųjų, neigiamai – 29 proc., o 53,7 proc. respondentų jokios nuomonės apie naująjį sostinės vadovą apskritai neturėjo.
„Jis su minuso ženklu ir Lietuvoje, ir pačiame Vilniuje“, – apibendrino V.Gaidys.
