„Matome, kad įstatymas yra gana reiklus, aiškiai reglamentuojantis procesus, tikimės jo veiklumo, o ne deklaratyvumo ir norime, kad procesas neužtruktų. Kita vertus, skatiname pokalbį su visuomene. Norime, kad savivaldybės turėtų iniciatyvą, kuo greičiau peržiūrėtų, nuskenuotų savo erdves, pasidarytų reikiamus sąrašus, imtųsi nagrinėti tuos ženklus ir kreiptųsi į sudarytą komisiją“, – spaudos konferencijoje Seime penktadienį sakė P. Kuzmickienė.
Parlamentarė pažymėjo, kad ilgą laiką savivaldybėms buvo palikta teisė tvarkytis su viešosiomis erdvėmis savarankiškai, dėl ko, galimai, dekomunizacijos iniciatyvoms nebuvo skiriama pakankamai dėmesio.
„Atrodo, kad ta teise nebuvo pasinaudota, pritrūko ir žinojimo, greičiausiai, ir politinės valios. Tai šis įstatymas savivaldybėms bus geras įrankis peržiūrėti savo erdves, pavadinimus. Taip pat ir ekspertai, komisija, savo žinojimu padės apsispręsti, ar turi likti vienas ar kitas totalitarinis ženklas ar ne“, – sakė P. Kuzmickienė.
Pasak Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkės, kitas iš įstatyme numatytų įrankių kovai su dekomunizacija – esamų muziejų stiprinimas ir naujų steigimas.
„Kaip ne kartą kalbėta, reikėtų stiprinti ir esamus muziejus, ir atminties vietas, kur pristatomi režimo nusikaltimai, bet galvoti ir apie naujų muziejų steigimą, galbūt Lukiškių kalėjime, autentiškose vietose, o gal ir Vyriausybės rūmuose, jei Vyriausybė ten nebedirbtų – kažkada ten dirbo ir komunistų partijos nomenklatūra. Tas autentiškumas leistų labiau suprasti ir išjausti, su kokiais režimais buvome susidūrę“, – pažymėjo Seimo narė.
Jos teigimu, verta svarstyti ir KGB muziejaus sostinėje išplėtimą, taip pat Laisvės kovų muziejaus steigimą.
„Jį reikėtų stiprinti, išplėsti ir ekspozicijų gausa, nes tam trūksta vietos ir čia tikrai nemaža užduotis. Kitas dalykas steigti laisvės kovų istoriją pasakojantį muziejų, pažinimo centrą miško brolių asociacijos Albino Kentros patalpose. Tai irgi viena iš didelių užduočių, kuri leistų suprasti, kaip ginkluotu, neginkluotu pasipriešinimu mes nesutikome su režimais ir čia, matyt, aprėptumėme ir partizaninį karą, ir Bažnyčios kroniką, Antano Terlecko Laisvės lygą, pasakotume apie tuos žmones, kurie su sovietmečiu nesutiko ir nešlovino režimo veikėjų, o priešingai – priešinosi okupacijoms“, – įstatymo vykdymo idėjomis dalijosi P. Kuzmickienė.
