Penktadienį Daukanto aikštėje, priešais prezidentūros rūmus surengę protestą, savanoriai siekė atkreipti prezidento Gitano Nausėdos dėmesį į prieštaringą teisės aktą. Klausiama, ką organizacija ketina daryti po to, kai įstatymas įsigalios – kreiptis į kitas institucijas ar teikti siūlymus įstatymo tobulinimui, E. Švobaitė svarstė, jog „tik laiko klausimas“, kada „Sienos grupė“ kreipsis į ESTT.
„Įstatymų leidybos procesas yra sudėtingas ir užtrunka. Tikrai manau, kad atsiras noro – lygiai taip pat, kaip buvo kreiptasi dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo Europos Sąjungos Teisingumo Teismą – neabejočiau, kad tik laiko klausimas, kada paprašysime Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinti, ar šis įstatymas neprasilenkia su Europos teise“, – žurnalistams sakė „Sienos grupės“ savanorė Emilija Švobaitė
„Kažkas diskutavo ir apie kreipimąsi į Konstitucinį Teismą – tų teisinių kelių yra“, – pridūrė ji.
Organizacijos atstovė pažymėjo, kad įstatymas, kuriame įteisinta migrantų apgręžimo politika, neužtikrina tinkamos užsieniečių teisinės apsaugos. Dėl šių saugiklių trūkumo, E. Švobaitė neabejoja, jog Lietuva gali sulaukti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) kirčio.
„Pagal šį įstatymą, Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas bylas prieš Lietuvą, galės staklėmis štampuoti sprendimus, nes panašu, kad saugikliai, kurie yra sudėti, dėl, tarkime, kolektyvinio žmonių apgręžimo, dėl teisės į gyvybę (yra nepakankami – ELTA)“, – tvirtino savanorė.
Prezidentūra su protestuotojais nebendravo: savanoriai tikino jaučiantys didelį nusivylimą ir pyktį
Į protestą susirinkusieji planavo reikalauti šalies vadovo veto, tačiau prezidentui pasirašius įstatymą, savanoriai teigė norį išreikšti savo nepasitenkinimą ir nepritarimą tokiam G. Nausėdos sprendimui.
„Iš tiesų apmaudu, kad prezidentas neskyrė laiko diskutuoti su pilietine visuomene ir įstatymo pataisas pasirašė jau kitą dieną, būdams išvykęs iš Lietuvos. Iš tiesų jaučiame didelį nusivylimą ir pyktį. Visuomenė tiesiog turi atkreipti daugiau dėmesio į tai, kas įvyko“, – sakė E. Švobaitė ir Seimo priimtą įstatymą pavadino „vienu didžiausių pažeidimų žmogaus teisių srityje“.
Dar prieš prasidedant protestui, Universiteto gatve, esančia greta Daukanto aikštės, praėjo prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. Savanoriai bandė jį prisišaukti, tačiau nesėkmingai. Todėl savanorė abejojo, ar protestuotojai išvis sulauks kokio nors Prezidentūros dėmesio.
„Pats prezidentas yra išvykęs į Italiją, jo čia nėra. Nežinome, ar galima be prezidento sutikimo (patarėjams – ELTA) išeiti bendrauti su visuomene. Sunku tikėtis“, – apgailestavo ji.
„Jeigu būtų noro ir valia iš Prezidentūros bendrauti tiek su akademikais, pasaulio lietuviais, tiek su tarptautine bendruomene – ta valia ir noras būtų pareikšti anksčiau ir būtų skirta laiko pokalbiui, prieš pasirašant įstatymo pataisas“, – kalbėjo ji.
ELTA primena, kad penktadienį sostinės Daukanto aikštėje priešais prezidentūros rūmus vyko Lietuvos žmogaus teisių centro bei savanorių organizacijos „Sienos grupė“ organizuotas protestas dėl migrantų apgręžimo politikos.
Apie pusšimtį protestuotojų prie prezidentūros būriavosi nešini būgnais bei plakatais, siekdami parodyti nepasitenkinimą dėl įstatymo, kuriuo suteiktas teisinis pagrindas pasieniečiams apgręžti neteisėtai sieną kertančius užsieniečius.
Kelios dešimtys Seimo priimtu ir šalies vadovo jau pasirašytu įstatymu pasipiktinusių protestuotojų nutiesė simbolinę koncertinos juostą. Ši į spiralę susukta pjaunanti viela, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo įrengta siekiant atgrasyti neteisėtai sieną norinčius kirsti asmenis.
Antradienį Seimo priimtu ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotu įstatymu Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) suteiktas teisinis pagrindas apgręžti neteisėtai sieną kertančius užsieniečius ekstremaliosios situacijos bei nepaprastosios padėties metu. Taip pat numatoma galimybė laikinai apriboti užsieniečių vykimą ir per tam tikrus pasienio kontrolės punktus. Visgi, teikti prieglobsčio prašymus tokie asmenys galės nepaisant to, ar į šalį pateko teisėtai, ar ne. Tačiau nelegaliai sieną kirtusį prieglobsčio prašytoją pareigūnai galės sulaikyti.
Parlamente užvirus diskusijoms ir išsiskyrus nuomonėms net valdančiųjų gretose, Seimo komitetai pasiekė kompromisą ir numatė, kad apgręžti užsieniečius VSAT galėtų tik pasienio ruože – iki penkių kilometrų atstumu nuo valstybės sienos.
Valstybės vadovui pasirašius įstatymą, pastaroji apgręžimo politika įsigalios nuo gegužės 3 d.
