„Norėčiau pagirti Lietuvą, kad nusprendė daugiau investuoti į savo gynybą, savo pajėgų organizavimą ir sąjungininkų priėmimą, už oro policijos misiją, kad prisideda prie skirtingų NATO misijų ir operacijų.
Lietuva – labai vertinamas Aljanso narys daugybę metų, bet realybė tokia, kad man prisijungus prie NATO 2014 metais, Graikija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos buvo vienintelės trys sąjungininkės, kurios skyrė 2 proc. BVP gynybai.
Nuo tada Lietuva ir kitos Baltijos šalys ženkliai padidino išlaidas gynybai, o dabar Lietuva išleidžia daugiau nei 2 proc. BVP“, – nuotoliniu būdu su žurnalistais kalbėjo J.Stoltenbergas.
Visgi, kaip pabrėžė NATO vadas, Lietuvai dar reikės pasirūpinti reikiama infrastruktūra.
„Sveikiname tikrai reikšmingas gynybos stiprinimo pastangas – įsigyjate daugiau modernių ginklų, investuojate į infrastruktūrą. Tačiau tikimės viso to daugiau. Mums reikia, kad Lietuva toliau investuotų į infrastruktūrą, jog galėtų priimti vokiečių vadovaujamą NATO kovinį vienetą“, – kalbėjo jis.
Pokalbio metu NATO vadas pranešė, kad birželį lankysis Lietuvoje vyksiančiose Vokietijos brigados pratybose.
„Vokiečių vadovaujama brigada šių metų birželį dalyvaus pratybose Lietuvoje – dalyvausiu ir aš“, – teigė J.Stoltenbergas. Anot jo, artėjančios pratybos parodys, kaip Vokietijos brigada galėtų būti panaudota Lietuvos gynybai.
Nauji gynybos planai
J.Stoltenbergas taip pat pakomentavo naujuosius NATO gynybos planus Baltijos šalims. Anot jo, naujieji Aljanso regioninės gynybos planai atspindi pasikeitusią globalią saugumo situaciją – esą dabar planai taps „detalesni bei konkretūs“.
„NATO turi planus, skirtus apsaugoti ir ginti visas Aljanso nares. Tačiau dabar jie yra modernizuojami, kuriami nauji, atspindintys pavojingesnę ir daugiau reikalaujančią saugumo situaciją“, – sakė J.Stoltenbergas.
J.Stoltenbergas vylėsi, kad NATO šalys dėl naujųjų, detalesnių gynybos planų sutars dar iki liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo. Juos patvirtinus, toliau vyks Aljanso narių derybos, diskutuojant, kaip šalys-narės yra pasirengusios juos įgyvendinti.
„Tarsimės, kokius pajėgumus bei priemones sąjungininkės privalo turėti, kad galėtų atliepti naujuose planuose keliamus reikalavimus“, – paaiškino jis.
Tuo metu paklaustas, kaip Rusijos pareiškimai apie taktinio branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje paveikė naujuosius NATO gynybos planus, J.Stoltenbergas nurodė, kad tai – Kremliaus branduolinės retorikos dalis, atspindinti Rusijos siekius modernizuoti ir didinti savo branduolinę galią.
Visgi, NATO vadas ramino, kad NATO atidžiai stebi situaciją, ir jokių pokyčių Rusijos branduolinėje laikysenoje nefiksuoja.
Ukrainos narystės klausimas
Kalbėdamas apie liepą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą J.Stoltenbergas teigė, kad svarbiausios temos bus Ukraina, kaip užtikrinti, kad sąjungininkės tęstų savo paramą Ukrainai taip ilgai, kaip reikia, taip pat atgrasymas bei gynyba, bei išlaidos gynybai.
Paklaustas, ar NATO šalys jau artėja link sutarimo dėl Ukrainos ateities Aljanse, J.Stoltenbergas tikino, kad šis klausimas dar per ankstyvas.
„Per anksti pasakyti, dėl ko sąjungininkės sutars NATO viršūnių susitikimo metu, tačiau tikiuosi, kad šalys pakartos, jog Ukraina taps Aljanso nare. Ukrainos teisėta vieta yra NATO Aljanse, transatlantinėje šeimoje.
Pagalba, kurią NATO šalys suteikia Ukrainai, padeda tai padaryti įmanomu dalyku, padeda Ukrainai judėti link narystės Aljanse“, – sakė NATO vadas.
Tuo pačiu jis vylėsi, kad sąjungininkai susitikimo metu ne tik sustiprins politinius ryšius, bet ir užtikrins praktinę paramą.
