Trečiadienį vykusiame jungtiniame Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Sveikatos reikalų (SRK) komitetų posėdyje parlamentarai aiškinosi, kaip galimų neramumų kontekste veiktų Sveikatos apsaugos, Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos, siekdamos užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą bei kitą medicininę pagalbą.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad bendra situacija yra išties gera. Pasak jo, institucijos nuosekliai vykdo reikiamus namų darbus ir ruošiasi veikti ekstremalių aplinkybių akivaizdoje.
„Galvojau, kad bus (pristatyti – ELTA) tik pradiniai dalykai, bet pasirodo tikrai esame neblogai padarę namų darbų ir toliau darantys namų darbus“, – po posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Politikas akcentavo, kad Sveikatos apsaugos ministerijai kelti klausimai dėl medicininių priemonių rezervo, specialistų rengimo, elektros tiekimo ir kitų resursų atsargų, yra sprendžiami. Visgi, politikas pripažino, kad procesai galėtų būti spartesni – tačiau, pažymėjo jis, tam reikalingi ir papildomi resursai.
„Tas algoritmas tikrai yra, jis veikia. Lyginant su kitomis sistemomis, (...) tai, turbūt, viena geriausiai pasirengusių sistemų“, – pažymėjo jis.
„Sistema juda, manau, labai gera linkme. Visada norisi dar greičiau ir panašiai, bet, natūralu, visa tai atsiremia į resursą“, – sakė jis.
Opozicija kritikuoja A. Dulkį ir situaciją vadina „katastrofa“
Tuo metu Seimo mažumos atstovai, nevyniodami žodžio į vatą, konstatavo, kad situacija, jų manymu, yra tragiška. Anksčiau posėdį palikęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Dainius Gaižauskas teigė negalįs klausyti, anot jo, bergždžių institucijų pasiteisinimų – pasak politiko, nei Krašto apsaugos ministerija, nei Sveikatos apsaugos ministerija nepateikė jokių konkrečių atsakymų apie šalies pasirengimą karo grėsmėms. Be to, politikui susidarė įspūdis, jog šiuo klausimu institucijos nė nebendrauja tarpusavyje, todėl situacija, jo manymu, yra „katastrofiška“.
„Krašto apsaugos ministras vėl nedalyvauja. Klausimų jam yra daug, nes sveikatos apsaugos ministras akcentavo vieną dalyką – jis net nežino, kokie yra galimi scenarijai. Jis negauna informacijos, kokios gali būti grėsmės“, – Eltai komentavo D. Gaižauskas.
„Uždavus klausimą – kiek mes turėtume ligoninių, ar esame pasiruošę raketų smūgiams... Vėl sako – mes neturime informacijos, tai yra dramaturgija... Jis absoliučiai nesiorientuoja padėtyje“, – kritikos ministrui Arūnui Dulkiui negailėjo valstietis.
Panašios pozicijos laikėsi ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis pastebėjo, kad Vyriausybė ir ministerijos neskyrė papildomų resursų ir neplanavo investicijų į sveikatos apsaugos sektorių. O A. Dulkio atsakymai į pateiktus klausimus kėlė daug abejonių, pažymėjo Seimo valstietis.
„Kas mane išgąsdino – ministras A. Dulkys į visus klausimus atsakydavo klausimu „pasakykite, koks bus scenarijus“. (...) Reiškiasi, kad sveikatos apsaugos ministras apskritai nesuvokia grėsmių, nesuvokia rizikų“, – žurnalistams sakė A. Veryga.
„Reiškiasi, kad Sveikatos apsaugos ministerija nei planuoja, nei ruošiasi – net nėra įvardijusi to (karo – ELTA) kaip rizikos“, – apgailestavo jis.
ELTA primena, kad trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Sveikatos reikalų (SRK) komitetai aptarė šalies sveikatos sistemos pasirengimą veikti galimų krizių ir karinių grėsmių atveju. Uždarame posėdyje be Vyriausybės ir ministerijų atstovų dalyvavo ir didžiųjų miestų universitetų atstovai, su kuriais diskutuota dėl medicinos specialistų, gebančių dirbti krizinėse situacijose, ruošimo.
