Kaip savo sprendime aiškina KT, klausimą iniciavę Seimo nariai nepaaiškino, kodėl profesoriui Vytautui Landsbergiui suteiktas valstybės vadovo statusas, kuris įteisintas įstatymu, parlamentarų yra prilygintas prezidentui.
„Iš pareiškėjos prašymo neaišku, kodėl pagal Įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė yra, pasak pareiškėjos, sutapatinta su Konstitucijoje (...) nurodytomis Respublikos Prezidento pareigomis, nors, kaip teigė pati pareiškėja, jų funkcijos buvo skirtingos, o jas, kaip minėta, reglamentuoja skirtingi skirtingu metu galioję aukščiausios teisinės galios teisės aktai (Laikinasis Pagrindinis Įstatymas ir Konstitucija)“, – rašoma KT pranešime.
Aiškinime taip pat pažymima, kad sprendžiant dėl iniciatorių prašymo priimtinumo nagrinėti KT, priminta, kad, kaip teismas jau yra pažymėjęs anksčiau, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė 1992 metų Konstitucijoje numatyta kaip laikina. KT teigimu, ji siejama su pereinamąja teisine situacija.
„Pagal Konstituciją Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė skiriasi nuo Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, instituto“, – pažymi KT.
ELTA primena, kad valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui Seimas suteikė dar praėjusių metų birželį.
Po šio sprendimo opozicija pareiškė bandysianti sprendimą atšaukti, jei tik po kitų parlamento rinkimų atsidurs valdžioje.
Visgi, vėliau nutarta kreiptis į KT – opozicijai priklausantys valstiečiai surinko reikiamus parašus ir kreipėsi į teismą kovo mėnesį.
