Gal šį kartą lygiųjų ir bus išvengta, nors tvyrant tokiai rinkimų įtampai sunku suprasti, kam M.Garbačiauskaitei-Budrienei prireikė skandalo, susieto su Vilniaus universiteto docente J.Mažyle.
Ginčai dėl šios istorijos dar nesiliovė, gal persikels net į teismus, o vis kurstomos aistros vargu ar padės M.Garbačiauskaitei-Bud- rienei laimėti LRT vadovo postą, greičiau tik pakenks, nors ir nelemtingai.
Kodėl LRT generalinė direktorė, būdama VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto narė, reikalavo šią docentę apskųsti Centrinei akademinės etikos komisijai dėl pareiškimo „OpTV“ laidoje, o svarstymuose dalyvavę dar ir keli faktiniai jos pavaldiniai tam pritarė?
J.Mažylė tokį elgesį įvertino kaip mobingą ir pateikė posėdžių įrašus. Tai suteikė pretekstą M.Garbačiauskaitei-Budrienei ir komiteto nariams dar kartą ją apskųsti, kad pažeidė asmens privatumą paviešindama svarstymų vaizdus ir garsus, o tai daryti esą ji neturėjo teisės.
Bet ar ne protingiau būtų LRT vadovei padėti tašką šiam konfliktui, bent jau nepasirašyti dar vieno skundo ir sutelkti dėmesį į būsimus rinkimus? Atsakymas aiškus, bet gal stabdžių nuspausti neleidžia ambicijos, nes televizijų veidai neretai sužvaigždėja, jaučiasi tokie svarbūs, kad nesuvokia, kaip kiti asmenys gali drįsti nepaisyti jų nuomonės.
Juk absurdiškas atrodo jau pats noras nubausti universiteto dėstytoją už tai, kad ji dalyvavo labai prieštaringai vertinamos, bet Lietuvoje neuždraustos televizijos laidoje, nors ir kaip LRT generalinei direktorei gali nepatikti „OpTV“ esą vadovaujanti R.Janutienė.
Kas tai, jei ne cenzūra, nuomonės – tegu ir abejotinos – suvaržymas? Centrinė akademinės etikos komisija ir nepripažino J.Mažylės kaltės. Žinoma, dėstytojai, užuot dėstę mokymo programą, per paskaitas neturėtų piršti savo politinių pažiūrų ar agituoti, bet tokius pažeidimus privalo užkardyti pati akademinė bendruomenė.
Maža to, konfliktas dėl J.Mažylės neapsiribojo VU sienomis ir persimetė į žurnalistų bendruomenę. Daug visokių nuomonių buvo išsakyta, nestebina, kad ir Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS), kurios narė yra J.Mažylė, atsiliepė į jos nusiskundimus ir viešu pareiškimu gynė docentės teisę laisvai išsakyti savo nuomonę.
Šis LŽS pareiškimas – irgi nuomonė. Nepaisant to, LRT generalinė direktorė ir kitos tikros ar tik tariamos šios televizijos žvaigždės kažkodėl tuo labai pasipiktino – priklausiusios LŽS išstojo iš jos ir net savo atskirą profesinę organizaciją ėmėsi kurti.
Neteko girdėti, kad kur nors Europoje žurnalistai, užstodami savo vadovą, taip sugalvotų. Lietuviškas išradimas. Dar ir naujos organizacijos pavadinimas itin pretenzingas – Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA). Atseit LŽS sudaro neprofesionalūs žurnalistai, o štai jie, tikri profesionalai, kuria ŽPA, nedelsiant aštrialiežuvių pramintą ŽOPA, įterpus į pavadinimą žodį „oportunistai“.
Gal nevertėtų dar vieno komentaro visoje jų labai ilgoje virtinėje skirti šiam konfliktui, bet karo Ukrainoje sąlygomis išaugęs nepakantumas kitaip mąstantiems, kitokiai nuomonei ir net žodžio laisvei skatina įterpti ir savo trigrašį.
Tomis pat dienomis, kai virė aistros dėl J.Mažylės, LRT etikos kontrolierė paskelbė, kad neetatinis šios televizijos laidų vedėjas V.Savukynas nusižengė etikai, ir rekomendavo jam skirti nuobaudą už tai, kad feisbuke kritiškai atsiliepė apie teisingumo ministrę E.Dobrowolską.
Gal jis parašė ir aštrokai, bet tikrai išvengė kokių nors asmeninių įžeidinėjimų, žmogaus žeminimo. Tai tik nuomonė. Ir už tai reikia bausti?
Šiais laikais visai pamiršta himnu žodžio laisvei tapusi mintis, jog esu pasirengęs aukoti net savo gyvybę už tai, kad tu galėtum pasakyti kitokią nuomonę nei manoji. Dabar kitaip: tokiu atveju tu – priešas, kurį reikia sunaikinti.
