Praėjusią savaitę į Seimo darbotvarkę bandė prasmukti tik balandžio pradžioje įsigaliojusio ir naujai išrinktiems merams bei savivaldybių tarybų nariams galiosiančio Vietos savivaldos įstatymo pataisos.
Siūloma, kad detaliuosius planus ir kitus teritorijų planavimo dokumentus savo parašu galėtų tvirtinti nebūtinai meras, bet ir jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.
Oficialiai teigiama, esą Seimas šių pataisų pateikimą iš darbotvarkės išbraukė dėl formalių priežasčių – per skubėjimą projekte įvelta klaidų.
Tačiau neoficialiai piktinamasi, kad ką tik įsigaliojęs įstatymas esą jau perrašinėjamas dėl vieno asmens.
O šis asmuo jau šią savaitę pradės eiti vienas svarbiausių šalyje – Vilniaus mero – pareigas.
Tiesa, pataisa gali būti aktuali ne tik V.Benkunskui, kuris dėl Vilniaus savivaldybėje svarstomų dokumentų gausos esą gali nebematyti dienos šviesos.
Politikai užsimena, kad visus su žemėtvarka susijusius dokumentus privalantys pasirašyti merai gali likti ne tik be atostogų, bet ir greitai atsidurti belangėje.
Naujoves gaubia migla
Daug aistrų bei ginčų kėlęs Vietos savivaldos įstatymas Seime buvo priimtas tik pernai vasarą. Pagal jį merams turėjo atitekti daugiau galių.
Politikai praėjusiais metais garsiai džiūgavo pasiektais kompromisais ir aiškino, kad naujai išrinkti merai, perėmę nemažai anksčiau savivaldybių administracijų direktoriams priskirtų funkcijų, galės gerokai sustiprinti savo pozicijas.
Vis dėlto iki pat savivaldos rinkimų nebuvo iki galo aišku, kaip atrodys naujoji mero institucija, ar pagal Konstitucinio teismo išaiškinimą teisės aktuose sudėliotas modelis veiks realybėje.
Įstatymas dabar numato, kad merai nebegali būti tarybų nariai. Pagal naująją tvarką, vykdomosios valdžios atstovais tapę merai savo pavaduotojus, kaip ir administracijos vadovą, gali pasikviesti savo nuožiūra.
Tačiau pastarieji negali pavaduoti mero nei atostogų metu, nei jam susirgus. Taip pat jie už merą negali atlikti ir kai kurių kitų tik jam įstatymo deleguotų funkcijų. Viena tokių – tvirtinti teritorijų planavimo ir žemėtvarkos dokumentus.
Pamiršo, kieno rūpestis
Būtent ši įstatymo nuostata, kuri nekliuvo ją anksčiau priiminėjusiems Seimo nariams, kai kuriems merams jau kelia didžiulį siaubą. Dėl to jie politikams ėmė skųstis dar iki priesaikos.
Seimo nariai be atostogų galinčius likti merus išgirdo net per daug neraginami. Bent jau taip tvirtina kartu su aplinkos ministru liberalu Simonu Gentvilu atitinkamas įstatymo pataisas užregistravusi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Konservatorė patikino, kad rūpestį dėl ateityje galinčių kilti problemų politikams išsakė ne Savivaldybių asociacija, bet negalėjo prisiminti, kas konkrečiai tai padarė.
Seimo komiteto vadovė išsisuko nuo tiesaus atsakymo į „Lietuvos ryto“ klausimą: ar gali būti, kad atsakomybės už parašą ant teritorijų planavimo dokumentų kratosi meru išrinktas jos bendražygis V.Benkunskas?
„Aš neprisimenu, su kuo mes kalbėjome, bet kažkokiame ratelyje buvo įvardyta problema, kad teritorijų planavimo dokumentai negalės būti tvirtinami, jeigu mero nebus darbe penkias dienas ar ilgiau“, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Gedvilienė.
Tuo metu kitas pataisų iniciatorius S.Gentvilas buvo gerokai atviresnis, jis neslėpė, kad iniciatyva atsirado pakalbėjus su būsimuoju Vilniaus meru.
„Skundžiasi ir kiti merai, bet Vilniuje ši problema gali būti itin aštri“, – „Lietuvos rytui“ pripažino S.Gentvilas.
Negalėtų nei sirgti, nei ilsėtis
Abu pataisų pateikėjai aiškino, kad pagal naują tvarką merai negalėtų išeiti atostogų, nes tik jie gali pasirašyti su teritorijų planavimu susijusius dokumentus.
Parlamentarų teigimu, šios procedūros turi būti atliktos per gana trumpą laiką, tuo metu vienam žmogui tai padaryti esą tiesiog neįmanoma.
„Kai kuriais atvejais bus nerealu ir neįmanoma laiku patvirtinti dokumentų, kurių, ypač didžiuosiuose miestuose, yra didelis kiekis. Tai reikštų, kad merai negalės nei išeiti atostogų, nei susirgti“, – būsimus merų vargus įžvelgė A.Gedvilienė.
Politikė pripažino, kad šią problemą buvo galima numatyti priimant įstatymą prieš metus, bet tada įstatymų leidėjai jos galbūt neužčiuopė ir tinkamai neišgvildeno.
„Bet man atrodo, kad jei mes siekiame kokybiško teritorijų planavimo ir norime išpildyti žmonių lūkesčius gauti paslaugą laiku, nepažeidžiant terminų, turi būti numatyta galimybė, kad dokumentus galėtų pasirašyti ne tik meras, bet ir kitas jo įgaliotas asmuo.
Negali būti taip, kad dėl vieno žmogaus, kuris gali sirgti ar būti komandiruotėje, strigtų visas planavimo procesas. Vien meras negali būti atsakingas už visų tokių dokumentų tvirtinimą“, – sakė A.Gedvilienė.
Gali bijoti pasirašinėti
Vis dėlto politikai pripažino, kad Vietos savivaldos įstatymo pataisas teikia rūpindamiesi ne tik merų atostogomis, bet ir siekdami juos apsaugoti.
Anot A.Gedvilienės, dėl tvirtinamų dokumentų gausos ir trumpų terminų merai neturės galimybių į juos įsigilinti. Todėl gali iškilti atsakomybės klausimai, merams gali tekti minti teismų slenksčius.
Kita vertus, anot Seimo komiteto vadovės, merai, kurie norės ir pajėgs įsigilinti į tvirtinamus dokumentus, galės tai daryti: „Mes nesiūlome atimti iš merų šios galimybės, o tik norime, kad jie galėtų šią funkciją deleguoti ir kitam asmeniui.“
Pasak S.Gentvilo, nors dokumentus rengia daugybė specialistų, vis dėlto galutinė atsakomybė teks juos pasirašiusiems merams.
Realybė kol kas neaiški
Bet kaip tokius įstatymų leidėjų užmojus, kai mero įgaliojimus revizuoti imama iš karto po savivaldos rinkimų, turėtų vertinti rinkėjai? Be to, ar nereikėtų bent įsitikinti, kaip naujoji tvarka veiks realybėje?
S.Gentvilas mano, kad naujasis savivaldos modelis buvo kuriamas skubant, todėl esą nieko keista, jog ne viskas buvo detaliai apgalvota.
Ministras neabejoja, kad gali išryškėti ir daugiau įstatymo spragų, kurias gali tekti lopyti: „Įstatymas buvo priimtas iki rinkimų likus mažiau nei metams, todėl dabar vyksta jo kalibravimas ir tai gali trukti gana ilgai, nes atsirado daug naujovių, kurios nežinia kaip veiks realybėje.“
Be to, anot liberalų atstovo, pasirašinėdamas šimtus su žemėtvarka susijusių dokumentų meras esą neturės galimybės pakelti nuo popierių akių ir pasižvalgyti plačiau: „Jis neturės kada piešti miesto ar rajono vizijos. Nežinau, ar toks yra rinkėjų lūkestis.“
Ne visos galios džiugina
Panašiai kalbėjo ir Jonavos rajonui vadovaujantis Savivaldybių asociacijos prezidentas socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius: „Naujos galios merams nebūtinai gali reikšti sėkmingą karjerą ir perrinkimą.“
M.Sinkevičius priminė, kad jo vadovaujama asociacija visą laiką gana skeptiškai vertino užmojus radikaliai keisti merų įgaliojimus, – juos reikėjo koreguoti tiek, kiek to reikalavo Konstitucinio teismo sprendimas.
„Mes visą laiką akcentavome, kad buvusi sistema veikia gana gerai ir todėl reikalinga kuo mažesnė intervencija. Visiems sistema tiko ir patiko, žmonės žinojo, kas ir už ką yra atsakingi.
Bet politikai nusprendė kitaip ir ėmėsi esminės rekonstrukcijos, kurios daugelis dar net nesupranta.
Po jos merai tapo vykdomosios valdžios atstovais, kartu perimdami ir daug savivaldybės administracijos vadovo funkcijų. Dažnu atveju jos yra labai smulkmeniškos, bet kai kuriais atvejais – fundamentalios“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Jonavos meras.
Svarbia funkcija M.Sinkevičius įvardijo ir merams deleguotą priedermę tvirtinti savivaldybės rengiamus detaliuosius planus ir su žemėtvarka susijusius kitus dokumentus.
„Didmiesčiuose ar pajūryje, kur ypač intensyvi plėtra, dokumentų – šimtai, be to, dažnu atveju jie būna vertinami gana kontroversiškai.
Būna situacijų, kad tokių dokumentų derinimą lydi žmonių protestai, skundai prokuratūrai ar panašiai. Būna ir juodų dalykų.
Dabar visais atvejais atsakomybę turės prisiimti meras, o ne tuos dokumentus derinę specialistai. Visi supranta, kad kiekvienas parašas gali būti ir paskutinis“, – kalbėjo Savivaldybių asociacijos prezidentas.
Pasak M.Sinkevičiaus, jau ir kai kurie juodąjį humorą mėgstantys parlamentarai pajuokauja, kad savivaldybėse antrankiai dabar žvangės dažniau.
Tarsi bandomieji triušiai
Be to, anot M.Sinkevičiaus, naujomis galiomis merus apdaliję įstatymų leidėjai nepasivargino, kad jos derėtų su kitais teisės aktais.
Pasak socialdemokrato, nors Seimas radikaliai pakeitė Vietos savivaldos įstatymą, žadėta sinchronizacija su kitais teisės aktais, kurių yra apie 300, neįvyko. Meras stebėjosi, kad į šį procesą visai nebuvo įtraukta Teisingumo ministerija.
„Dėl to ir turime tokį studentišką darbą, kuriame matome labai daug klaidų. Bus bandoma jas taisyti, bet tai vyks ilgai ir nuobodžiai. Naujai išrinkti merai yra savotiški bandomieji triušiai – bus stebima, ar jie išgyvens šią kadenciją, ar jų lauks skerstuvės.
Teritorijų planavimas yra tik dalis jų laukiančių išbandymų. Dabar merams reikės nustatyti ir autobusų maršrutus, jie bus atsakingi už statybų leidimų išdavimą ir panašiai. Nežinau, ar rinkėjai tikrai nori, kad meras būtų politiku, kuris yra atsakingas už miesto plėtrą, idėjas ir pažangą, ar jiems užtenka mero biurokrato ir parašų konvejerio. Ar tikrai toks buvo rinkėjų lūkestis?“ – svarstė M.Sinkevičius.
Baimės akys – didelės?
Tačiau Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovas liberalas Ričardas Juška mano, kad, skirtingai nei kalba kai kurie merai, dangus esą dar negriūva.
Jis A.Gedvilienės ir S.Gentvilo siūlomoms pataisoms nepritaria, nes mano, kad tai gali sugriauti visą ką tik startavusią koncepciją, kurioje merui yra numatytas vykdomosios valdžios atstovo vaidmuo.
Anot R.Juškos, neteisinga merams deleguotas funkcijas perduoti jų pasirinktiems politinio pasitikėjimo pareigūnams: „Savivaldybės administracija ir jos vadovas – biudžetinė įstaiga. Tokia pat kaip savivaldybei priklausantis darželis ar biblioteka.
Turbūt būtų absurdiška bibliotekai ir jos vedėjai deleguoti teritorijų planavimo funkcijas. Tai – merų atsakomybė, bet jie jos pabūgo ir skuba atsikratyti. Aš tikiu, kad vienas kitas iš 60 merų norėtų nuo jos pabėgti. Tai labai patogu.“
Liberalų sąjūdžio atstovo nuomone, pradėjus merų galių reviziją pagal kažkieno pageidavimus ar staiga atsiradusias baimes, gali atsitikti taip, kad bus išdarkytas visas naujai priimtas įstatymas. Jis, beje, Seime buvo priimtas vienbalsiai.
Politikas įsitikinęs, kad iš karto po rinkimų atsiradę kolegų siūlymai menkina įstatymų leidybos procesą ir gali sugriauti žmonių pasitikėjimą naujai išrinktais merais.
Seimo komiteto vadovas mano, kad reikia laiko pajusti ir įvertinti naujoves, be to, esą daugelį įvardijamų problemų galima išspręsti tinkamai organizavus darbus.
„Jei matysime, kad naujovės realybėje neveikia ir reikia įstatymą taisyti, tai ir darysime, bet nebėgiosime su nauju pakeitimu kiekvieną savaitę, vos tik sulaukę vienos ar kitos savivaldybės skundo“, – ryžtingai kalbėjo R.Juška.
Savivaldybių vadovų perspektyvos neaiškios
Praėjusį penktadienį prisiekė Vilniaus rajono meru išrinktas socialdemokratas R.Duchnevičius, bet derybos dėl valdžios formavimo šiame rajone vyksta ypač sudėtingai.
Mero postą rinkimuose praradusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) Vilniaus rajono taryboje turi daugumą – 18 mandatų iš 31.
Todėl daug metų rajoną valdžiusios partijos atstovai neskuba tartis su R.Duchnevičiumi dėl vicemerų postų ir teigia iš pradžių lauksiantys jo siūlymų dėl programinių nuostatų.
Naujasis meras siūlo, kad tris vicemerų postus galėtų pasidalyti LLRA-KŠS, taip pat socialdemokratai ir dešiniųjų koalicija. Lenkai greičiausiai su tokiomis sąlygomis nesutiks, todėl politologai jau užsimena apie galimą tiesioginį valdymą rajone ar net pirmalaikius rinkimus.
Apie tai vis garsiau kalbama ir Anykščiuose, kur rinkimus laimėjęs valstiečių atstovas K.Tubis vasarį buvo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu. Jam skirta beveik 10 tūkst. eurų bauda ir atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje. Dėl to K.Tubis buvo pašalintas iš rinkimų kovos, bet vėliau į ją grąžintas.
Nors naujasis meras jau prisiekė, rajono savivaldybės taryboje valstiečiai turi tik septynis balsus iš 25. Tuo metu kitų į tarybą patekusių partijų atstovai pasiskelbė esantys opozicijoje ir su teistu meru nenori leistis į kalbas.
Be to, opozicijos atstovai tvirtino, esą iniciatyvos tartis nerodo ir K.Tubis. Pastarasis aiškino esą išsiversiąs ir be valdančiosios koalicijos, jos sudaryti niekam nesiūlė. Mero įsivaizdavimu, įmanoma dirbti ir be daugumos. Užtat K.Tubis savo kabinete žada įrengti vaizdo stebėjimo kameras.
