„Neturėtume klausimo išpūsti. Kai kurios diskusijos kartais būna emocingos. Man asmeniškai viskas aišku: kancleris ir aš priėmėme aiškų komunikatą, kurį analizuojant išryškėja daugybė variantų. Jame taip pat numatyta, jog Lietuvoje bus dislokuota pilna Vokietijos brigada“, – vokiečių leidiniui „Der Spiegel“ duotame interviu teigė G. Nausėda.
Visgi prezidentas pripažino, kad dar nėra aišku, kaip šis Vokietijos ir Lietuvos susitarimas bus įgyvendintas.
„Man, kaip savo šalies prezidentui, aišku, kad turime imtis konkrečių veiksmų ir kurti infrastruktūrą. Ir esu įsitikinęs, kad už tai bus atlyginta atitinkama mūsų kolegų vokiečių reakcija ir sprendimais. Galiausiai rezultatas gali būti toks, kad vokiečių brigada į Lietuvą vis dėlto atvyks visa. To ir tikimės“, – pabrėžė G. Nausėda.
„Man svarbu, kad balandžio 27 d. vizito į Berlyną metu gausiu dar vieną patvirtinimą: mūsų su kancleriu Scholzu pasirašytas komunikatas tebegalioja ir yra gerbiamas abiejų pusių“, – pridūrė jis.
G. Nausėda akcentavo, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvos teritorijoje lietuviams yra absoliutus prioritetas.
„Esame geografiškai maža šalis, iš rytų į vakarus mus skiria tik 300 kilometrų. Todėl, esant pavojingai situacijai, mums reikia, kad kovinės pajėgos būtų dislokuotos Lietuvos teritorijoje. Priešingu atveju bus sunku apginti šalį, o kartu ir NATO teritoriją. Mums čia reikalingi mūsų draugai“, – teigė G. Nausėda.
Jis patikino, kad Lietuva sudarys visas Vokietijos brigados dislokavimui būtinas sąlygas.
„Kaip jau sakiau kancleriui Scholzui: norėtume čia sukurti dar geresnes Bundesvero mokymo sąlygas, nei šiuo metu yra Vokietijoje“, – sakė prezidentas.
ELTA primena, kad Lietuvoje jau anksčiau kilo politinės diskusijos dėl vokiečių karių brigados dislokavimo. Politikai nesutarė, kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti viso karinio dalinio.
Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime.
Po Vokietijos ministro vizito, šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuvai gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų, galinčių šalyje dislokuoti nuolatinę karinę brigadą. Užsienio reikalų ministras netruko sulaukti kritikos dėl pastarųjų pareiškimų – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Dovilė Šakalienė teigė, kad G. Landsbergis sabotuoja Vokietijos paramą Lietuvai ir nurodė, kad su vokiečiais reikia kalbėtis ne ultimatumais.
Diplomatiškiau elgtis politikus ragino ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Berlynas laikosi savo įsipareigojimų, todėl Vilnius turėtų laikytis korektiškesnės laikysenos bei atlikti savo namų darbus – tęsti Vokietijos brigadai reikalingos infrastruktūros kūrimo darbus.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 450 Vokietijos kareivių. Šalis siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.
