„Manau, kad tęsinio toliau neturi būti. Kinija oficialiai patikslino ambasadoriaus žodžius – pasakė, kad tai yra jo asmeninė nuomonė“, – antradienį Seime žurnalistams sakė šalies diplomatijos vadovas.
„Tiek, kiek vertiname – klausimas šiuo atveju yra uždarytas“, – apibendrino jis.
Visgi, ministras nusistebėjo išsiskyrusiomis Kinijos diplomatinio flango atstovų nuomonėmis. „Įdomu, aišku, stebėti, kad tokioje patyrusioje diplomatinėje tarnyboje yra dideli nuomonių skirtumai. Mes šiek tiek kitaip įsivaizdavome laisvą žodį šioje valstybėje, bet matyt visko būna“, – teigė jis.
Tuo metu reaguodamas į parlamento opozicijos išsakytą kritiką, neva Vilnius pernelyg karštakošiškai reagavo į diplomato pasisakymus ir perdėjo lygindamas Pekiną su Maskva, G. Landsbergis paragino Seimo mažumos atstovus atkreipti dėmesį į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymus.
„Turbūt reikėtų juos (opoziciją – ELTA) nukreipti į vakar vakaro Prancūzijos prezidento E. Macrono pasisakymą“, – nedaugžodžiavo G. Landsbergis.
Pirmadienį viršūnių susitikimo Belgijos Ostendės uostamiestyje metu Eliziejaus rūmų lyderis negailėjo kritikos žodžių Pekino ambasadoriui, tvirtindamas, kad diplomatams nederėtų taip kalbėti, bei išreiškė solidarumą su Baltijos šalimis.
Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje Lu Shaye pareiškimai ir abejonės dėl buvusių sovietinių respublikų suvereniteto sukėlė ažiotažą tarptautinėje erdvėje. Atsakydamas į televizijos kanalo LCI žurnalisto klausimą, ar Krymas yra Ukrainos dalis, Lu Shaye teigė, kad pagal tarptautinę teisę buvusios sovietinės respublikos neturi jokio statuso, nes „nėra tarptautinės sutarties, kuri materializuotų jų suverenitetą“.
Pastaruosius L. Shaye pareiškimus pasmerkė eilė Europos Sąjungos šalių bei Briuselio lyderių. ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis diplomato pasisakymus pavadino „nepriimtinais“. Tuo metu parlamentarus vienijantis globalus aljansas dėl Kinijos kreipėsi į Prancūzijos Užsienio reikalų ministrę Catherine Colonna, prašant paskelbti Pekino ambasadorių nepageidaujamu asmeniu.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija išsikvietė Kinijos ambasados laikinąjį reikalų patikėtinį Qu Baihua ir pareiškė griežtą protestą.
Po kilusio skandalo, Pekinas suskubo tikslinti Kinijos poziciją ir pareiškė gerbiantis visų buvusių sovietinių respublikų „suverenios valstybės statusą“. Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning tvirtino, kad Pekinas gerbia visų šalių nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą bei laikosi JT Chartijos tikslų bei principų.
