Susitvardyti mėginanti Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen vis skelbė, kiek atidedamas posėdis, bet politikams tai buvo nė motais. Kalbos liejosi upeliais.
Mišrios Seimo narių grupės narys A.Skardžius pateikė siūlymą, kad laisvą laiką būtų galima panaudoti mokymams ir pasirengimui visuotinei gynybai.
Kitas Mišrios Seimo narių grupės atstovas P.Gražulis aiškino, kad mobilizacijos planas, ypač kai kuriems Vyriausybės nariams, yra paruoštas: vaikai deportuoti į Ameriką, Prancūziją, ir esą jeigu karas prasidės, ministrai išvažiuos pas vaikus.
Seimo pirmininkė į šią retoriką sureagavo taip: „Gerbiamas Petrai Gražuli, aš net neabejoju, kad force majeure atveju jūs labai daug kalbėtumėte čia atsistojęs.“
Kol tautos išrinktieji malė liežuviais, tik liberalui E.Gentvilui toptelėjo išganinga mintis: taigi galima balsuoti pakeliant rankas ar korteles ir net numatyti šį atsarginį variantą Seimo statute, kad parlamento darbas nesutriktų ilgam laikui.
Bėda ta, kad balsavimas rankomis Seime yra neatrasta žemė, tuo metu Vilniaus savivaldybės taryboje – įprasta procedūra. Technika čia irgi gedo ne kartą, todėl sostinės politikai per kelias minutes išsirinkdavo balsų skaičiuotojus, sudarydavo skaičiavimo komisiją ir tęsdavo darbą.
Bet prieš pakeliant ranką bet kuriam Seimo nariui iškiltų krūva klausimų. Pirmiausia – kurią kelti? Ar konservatorius gali kilstelėti kairę ranką? Ir kuriuo kampu kelti? Juk pasitaikė atvejis, kai buvęs parlamentaras valstietis A.Šimas taip pakėlė ranką, kad paskui jį pusę metų etikos sargai tarkavo. Mat kažkam pasivaideno, kad jo gestas panašus į nacių saliutavimo.
Taigi balsuoti pakeliant rankas – ne Seimo nariams. Juk jų labiausiai išlavintas organas – liežuvis.
