„Gynybos planai bus tvirtinami politiniu susitarimu. Kol kas jie dar nėra patvirtinti. Kol jie dar nėra patvirtinti, paprastai susilaikau nuo komentarų, nes bet koks labai išsamus komentavimas riboja mūsų galimybę, pavyzdžiui, tuos planus kokiu nors būdu dar pagerinti.
Palaukime, ateis tos diskusijos, sudalyvausime (na, kad tai ir neatrodo kaip derybos, bet tai yra politinis debatas), visa apimtimi juos įvertinsime, ar galime ko nors reikalauti“, – tvirtino G.Landsbergis.
Anot jo, nors tikimasi, kad susitarimas bus rastas, kol kas jokių garantijų nėra, nes tam turi pritarti visos Aljanso šalys-narės.
„Mano pagrindinė nuostata, ką esu jau ir anksčiau komentavęs, kad, taip, džiaugiamės planais, suprantame, jog jie reaguoja į situaciją, kuri yra labai arti mūsų. Tikimės, kad bus rastas sutarimas. Tai dar nėra garantuota.
Norėčiau priminti, kad ankstesnieji gynybos planai buvo labai ilgai užstabdyti, nes viena valstybė, mūsų Aljanso narė, tiesiog užstabdė. Labai panašiai, kaip dabar Švedijos narystė užstabdyta.
Kol kas galbūt šampaną aš dar palaikyčiau šaldytuve“, – ragino ministras.
Lietuvos diplomatijos vadovas pastebėjo, kad NATO rytiniam flangui priklausančių valstybių gynybos planuose kol kas nekalbama apie atgrasymą, o tai yra ne ką mažiau svarbu, nei pati gynyba.
„Gynybos planai kalba apie karines situacijas, mes kalbame lygiai taip pat, kad reikia nepamiršti ir atgrasymo.
Atgrasymo veiksnys yra iki karo, kad karo net nereikėtų, kad tų planų net nereikėtų iš viso ištraukti iš stalčiaus, jų įgyvendinti, kad priešas net nesvarstytų arba būtų atgrasytas nuo bet kokių veiksmų prieš Lietuvą, Latviją, Estiją, bet kokias kitas Rytų flango valstybes.
Šito dėmens planas neapima, dėl to mes raginame nepamiršti to, kas buvo įsipareigota praėjusių metų Madrido susitarimuose“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys anksčiau teigė, kad naujieji NATO regioninės gynybos planai atliepia Vilniaus keltus lūkesčius.
Pasak jo, nauja gynybos strategija siunčia stiprų signalą Aljanso priešams ir įspėja, kad, karo ar invazijos atveju, agresorės šalys sulauktų visuotinio NATO šalių atsako.
„Jau patys planai iš savęs yra atgrasymas.
Planai yra jungtinio pobūdžio – t.y., aiškiai numatomos priemonės, aiškiai numatomi efektai, kurie tikrai yra labai stiprūs ir priešui siunčia labai aiškią žinią, kad tai nebus kažkoks lokalus konfliktas. Tai bus visa apimantis atsakymas, jeigu kartais jis (priešas) kėsintųsi“, – komentavo V.Rupšys.
Naujaisiais gynybos planais patenkintas liko ir šalies vadovas Gitanas Nausėda.
„Jie mane tenkina, jie atitinka mūsų lūkesčius, ir jie yra parengti įvertinus naujas geopolitines aplinkybes“, – sakė prezidentas.
Primename, kad NATO parengė naujus regioninius gynybos planus, apimančius Baltijos šalis ir Lenkiją, ir juos pristatė NATO valstybių atstovams.
Planai numato Rytų flango gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų. Anksčiau Aljanse laikytasi požiūrio, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys pačios turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.
Planus patvirtinti tikimasi iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.
