Šį kreipimąsi pasirašė Kultūros periodinių leidinių asociacija, asociacija „Nacionalinė spauda“, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų draugija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija.
Kreipimąsi pasirašiusios organizacijos atkreipia dėmesį, kad rengiant žiniasklaidos paramos modelio pertvarką, Kultūros ministerija viso proceso metu bendradarbiavo su žiniasklaidos organizacijomis, o šiuo metu vyksta diskusijos, rengiant poįstatyminius teisės aktus, kurie leis sklandžiai startuoti naujajam Medijų rėmimo fondui, į kurias irgi įtraukti visų žiniasklaidos asociacijų atstovai.
IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, paramos modelio žiniasklaidai pertvarkymas yra didelis žingsnis į priekį, kurio jau seniai laukia žiniasklaidos bendruomenė ir dabartinį Seimui pateiktą projektą priėmimui palaiko.
„Kviečiame parlamentarus uždegti žalią šviesą Medijų rėmimo fondui. Žiniasklaidos paramos modelio pertvarka, po ilgų diskusijų atkeliavusi į Seimą, yra visos žiniasklaidos bendruomenės laukiama ir išdiskutuota. Pokyčių šioje srityje laukiama jau kelioliką metų. Tikimasi, kad naujai kuriamas Medijų rėmimo fondas įneš daugiau atvirumo, skaidrumo ir novatoriško požiūrio, skiriant maksimaliai dėmesį visoms žiniasklaidos grupėms, teikiančioms projektus. Na, o juos vertinant, tikimasi ir daugiau dėmesio kokybei, pridėtinės vertės kūrimui visuomenėje, auditorijos pasiekiamumui. Be to, nemažai dėmesio bus skiriama turinio pritaikymui žmonėms su negalia, finansuojant atitinkamus projektus“, – sako L. Bušinskaitė.
Kultūros periodinių leidinių asociacijos, vienijančios žinomiausius kultūros leidinius, vadovas Gytis Norvilas sako, kad jo atstovaujama organizacija yra giliai įsitikinusi, jog naujasis Medijų rėmimo fondas gali užtikrinti pilnavertišką kultūros žiniasklaidos egzistavimą ir patenkinti lūkesčius.
„Senasis modelis, mūsų nuomone, atgyveno ir neatitinka šių dienų realijų. Mes tikimės, kad Seimo nariai supranta atsakomybę ir palaiko vertybėmis besivadovaujančią žiniasklaidą“, – sako G. Norvilas.
Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovas Ernest Alesin tvirtina, kad numatyta atskira programa Medijų rėmimo fonde žiniasklaidai tautinių bendrijų kalbomis ir Lietuvos diasporos užsienyje žiniasklaidai, įtraukiant daugiakalbę ir daugiakultūrę žurnalistų bendruomenę, yra istorinė galimybė visos šalies žiniasklaidai.
„Tai užtikrins galimybę kurti kokybišką ir svarbų turinį Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kalbomis, plėtoti ryšius su užsienyje gyvenančiais Lietuvos žmonėmis, nes neturint paramos tai padaryti – sudėtinga“, – sako E. Alesin.
Pasak Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos vadovės Gabrielės Andrašiūnienės, naujasis fondas suteiks platesnes galimybes nei dabartinis ir bus lankstesnis laikmečio realijoms, pasirengęs įgyvendinti svarbius strateginius valstybės informacinius projektus Lietuvos mastu.
„Esant poreikiui, jau pradėjus veikti jam, bus galima koreguoti išryškėjusius trūkumus. Skiriant valstybės paramą žiniasklaidai, bus siekiama pliuralizmo, skatinama nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovė, remiami socialiai reikšmingi kultūrinio turinio projektai. Tad kviečiame palaikyti šią pertvarką“, – sako G. Andrašiūnienė.
Nauja tai, kad Medijų rėmimo fondas rems ir fizinių asmenų – žurnalistų – projektus, o tiriamosios žurnalistikos atstovai galės pretenduoti į stipendijas, ko iki šiol nebuvo.
Svarbu ir tai, kad šio fondo lėšomis negalės būti remiami rimtą profesinį pažeidimą padariusių viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų projektai, LRT parengti ar jos programose ir interneto svetainėje įgyvendinami projektai. Taip pat nebus remiami viešųjų ryšių, reklamos agentūrų, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, politinių organizacijų projektai, knygų, garso, vaizdo studijų leidybos projektai. Kitaip tariant, Medijų rėmimo fondas išskirtinai bus orientuotas tik į žiniasklaidą. Taip pat įtvirtinami saugikliai, siekiant mažinti politinę įtaką fondui.
Šiame fonde atsakomybė už skirstomą paramą atiteks Fondo tarybai, kurią sudarys 10 narių – informacijos rengėjus bei skleidėjus vienijančių organizacijų atstovai.
Medijų rėmimo fondo steigėjais būtų Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija, kurie lygiaverčiai dalyvaus valdant fondą ir spręs visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus fondo veiklos ir strateginio valdymo klausimus.
Fondas skirstys paramą pagal šias prioritetines sritis:
– kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių;
– regioninės žiniasklaidos;
– naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos;
– žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis ir lietuvių išeivijos (diasporos) žiniasklaidos;
– kitas programas, parengtas fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo raidos, informacinio saugumo ir visuomenės atsparumo stiprinimo prioritetus.
