„Daugelį metų Vakarai teigė, kad ekonominis bendradarbiavimas įtikins diktatorius palaikyti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Tačiau mes tik maitinome jų ekonomiką ir leidome jiems laužyti visas taisykles. Kinija lažinasi, kad mes pakartosime šią klaidą. Laikas išbandyti ką nors kita“, – savo tviterio paskyroje pirmadienį rašė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
URM pabrėžė, kad trys Baltijos valstybės kadaise buvo neteisėtai okupuotos Sovietų Sąjungos.
„Iš neteisės negali gimti teisė – tai yra tarptautinės teisės principas, pagal kurį neteisėtos sovietų okupacijos žlugimas reiškė Baltijos valstybingumo tąsą. Kinijos ambasadoriaus komentaras yra Baltijos šalių bei kitų valstybių istorijos iškraipymas. Tai prieštarauja ir 1991 m. rugsėjo 14 d. pasirašyto Jungtinio komunikato dėl diplomatinių santykių tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Lietuvos Respublikos užmezgimo nuostatoms“, – rašoma URM pranešime spaudai.
Užsienio reikalų ministerijos proteste taip pat pažymima, kad Kinijos ambasadoriaus abejonė dėl Krymo priklausymo Ukrainai yra nepriimtina.
„1991 m. visa tarptautinė bendruomenė, įskaitant Kinijos Liaudies Respubliką, Ukrainą su Krymu kaip jos integralia dalimi pripažino tarptautiniu mastu. Krymas yra ir visada bus Ukrainos dalimi“, – akcentuoja ministerija.
ELTA primena, kad Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje Lu Shaye pareiškimai ir abejonės dėl buvusių sovietinių respublikų suvereniteto sukėlė ažiotažą tarptautinėje erdvėje. Atsakydamas į televizijos kanalo LCI žurnalisto klausimą, ar Krymas yra Ukrainos dalis, Lu Shaye teigė, kad svarbus požiūrio kampas. Žurnalistui įsikišus ir pareiškus, kad pagal tarptautinę teisę Krymas yra Ukrainos dalis, Kinijos diplomatas atsakė, kad pagal tarptautinę teisę buvusios sovietinės respublikos neturi jokio statuso, nes „nėra tarptautinės sutarties, kuri materializuotų jų suverenitetą“.
Pastaruosius L. Shaye pareiškimus pasmerkė eilė Europos Sąjungos šalių bei Briuselio lyderių. ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis diplomato pasisakymus pavadino „nepriimtinais“. Tuo metu parlamentarus vienijantis globalus aljansas dėl Kinijos kreipėsi į Prancūzijos Užsienio reikalų ministrę Catherine Colonna, prašant paskelbti Pekino ambasadorių nepageidaujamu asmeniu.
Tuo metu Baltijos šalių užsienio reikalų ministerijos pasiaiškinti išsikvietė šalyje reziduojančius Pekino atstovus.
Po kilusio skandalo, Pekinas suskubo tikslinti Kinijos poziciją ir pareiškė gerbiantis visų buvusių sovietinių respublikų „suverenios valstybės statusą“. Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning tvirtino, kad Pekinas gerbia visų šalių suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą bei laikosi JT Chartijos tikslų bei principų.
