Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad prieš septynerius metus E.Mankevičiaus surašytas testamentas, kuriuo visas turtas perduodamas tuometei žmonai, negalioja.
Vadinasi, turtas atitenka su vyru iki paskutinio atodūsio buvusiai trečiajai jo sutuoktinei, taip pat dviem E.Mankevičiaus sūnums iš ankstesnės santuokos.
Praėjusių metų lapkritį Klaipėdos apylinkės teismas buvo priėmęs priešingą sprendimą dėl testamento užginčijimo.
Tuo metu žmonių išnaudojimu priverstiniam darbui kaltinto ir kelerius metus teismų slenksčius mynusio E.Mankevičiaus baudžiamasis procesas buvo nutrauktas dar 2020 metų birželio 6 dieną jam mirus. Bet tada užvirė aistros dėl palikimo. Dėl sodybos Klaipėdos rajone ir kito likusio turto bylinėjosi dvi našlės.
Paskutinė E.Mankevičiaus žmona, Ukrainos pilietė, su kuria jis susituokęs gyveno daugiau kaip metus, buvo priblokšta sužinojusi, kad vyras prieš keletą metų surašė testamentą ir visą turtą paliko ankstesnei sutuoktinei.
Neatmetama, kad per teismų maratoną šį faktą vyras buvo visiškai pamiršęs ir dar net negalvojo iškeliauti iš žemiškojo pasaulio.
Nuskriausta pasijutusi ukrainietė (vaikų šeima nebuvo susilaukusi) kreipėsi į teismą dėl testamento užginčijimo. Kartu su ja ieškovais ir trečiaisiais asmenimis tapo du E.Mankevičiaus sūnūs iš pirmosios santuokos.
Pasakojo apie svajones
„Lietuvos ryto“ korespondentei su E.Mankevičiumi teko kalbėtis 2017-ųjų rugpjūčio pabaigoje, kai jis dienas leido Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Tuomet vyriškis tikino vadinamojoje vištgaudžių byloje, plačiai nuskambėjusioje ne tik Lietuvoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje, esąs visiškai nekaltas, teigė niekada jokiu prižiūrėtoju nebuvęs ir nesuvokė, už ką jau aštuonis mėnesius laikomas už grotų, jei kiti du kaltinamieji britai mėgaujasi laisve.
Tada E.Mankevičius taip pat pasakojo, kad išsiskyrė su pirmąja žmona, gyvenusia Anglijoje, ir viską, kas buvo užgyventa, paliko jai.
„Prieš penkerius metus vedžiau dar kartą. Su žmona gerai sutariame, gyvename tvarkingai, kūrėme ir puoselėjome savo ūkį prie Gargždų. Mano gyvenimo svajonė buvo turėti savo fermą. Savo žemėse apgyvendinau alpakų, įvairių veislių avių, triušių, turėjau didžiausią Baltijos šalyse paukščių kolekciją, planavau šiemet atidaryti edukacinį centrą vaikams“, – yra pasakojęs E.Mankevičius.
Bet kai vyras atsidūrė už grotų, prie ūkio darbų nepratusiai jo antrajai žmonai tvarkytis buvo per sunku. 2017-ųjų gruodį pora išsiskyrė.
Ateitį kūrė su ukrainiete
Po kurio laiko E.Mankevičiaus širdį pavergė Ukrainos pilietė, su kuria vėliau sumainė žiedus, bet testamento jos vardu nesurašė.
Moteris ir vienas vyriškio sūnų kreipėsi į teismą prašydami pripažinti 2015 metais surašytą testamentą negaliojančiu.
Paskutinė Gargždų gyventojo žmona ukrainietė pasakojo, kad po vyro mirties atvyko buvusi antroji jo sutuoktinė ir pareikalavo palikti namus bei turtus, atlaisvinti visas patalpas. Bet, jos manymu, E.Mankevičius buvo išreiškęs valią po savo mirties visą turtą palikti ne tai moteriai, o tiesiog sutuoktinei.
Buvo aiškinama: kadangi vyro mirties dieną antroji žmona jau nebebuvo sutuoktinė, todėl ir negali būti laikoma įpėdine pagal testamentą. Ieškovų manymu, E.Mankevičiaus valią nieko nepalikti buvusiai antrajai žmonai atspindi jų santuokos nutraukimo byla, kurioje jis visą asmeninį turtą pasiliko sau.
Be to, 2018 metais jis iškėlė civilinę bylą buvusios žmonos tėvui dėl 50 tūkst. eurų skolos priteisimo. Kol buvo susituokęs, vyras skolos iš sutuoktinės artimųjų nereikalavo, bet po skyrybų jo nuomonė pasikeitė.
Ieškovai tvirtino, kad palikimą gavusi buvusi antroji žmona esą ne tik nesąžiningai užvaldytų turtą, bet ir siektų nutraukti bylą dėl skolos priteisimo iš jos tėvo, nes galėtų tiesiog atsisakyti šio ieškinio.
Atsakovės nuomonė buvo kitokia. E.Mankevičiaus antrosios žmonos manymu, testamentas aiškiai atspindi jį surašiusio žmogaus valią, o tai, kad ji jau nebėra sutuoktinė, testamento esmės nekeičia. Anot atsakovės, asmens pavardės ar šeiminio statuso pasikeitimas nepaverčia testamento negaliojančiu, o vėliau naujas testamentas nebuvo sudarytas.
Mirusiojo brolis teisme pasakojo, kad E.Mankevičius jam aiškinęs, jog su ankstesne žmona po skyrybų jokių turtinių pretenzijų vienas kitam nebeturi. O testamento galiojimo laiką velionis siejęs su santuokos galiojimu. Brolio teigimu, su paskutine žmona ukrainiete Edikas jautėsi laimingas, kūrė ateities planus.
Lėmė žodis „sutuoktinė“
Teisėjų kolegija pritarė, kad sutuoktinės statusas testamento sudarymo dieną buvo esminė ir viena būtiniausių sąlygų, atitinkančių tikrąją testatoriaus valią.
Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, kad surašydamas testamentą E.Mankevičius pats nurodė notarei prie paveldėtojos pavardės įrašyti – sutuoktinė.
Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas, patenkintas paskutinės žmonos ir vieno iš sūnų prašymas. Jiems abiem taip pat turės būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos – 1726 eurai.
Skambi byla subliūško
2019 metų gruodį Klaipėdos apygardos teismas už prekybą žmonėmis E.Mankevičiui ir dviem Didžiosios Britanijos piliečiams buvo skyręs po penkerius metus laisvės atėmimo.
Jie buvo nuteisti už vergiškomis sąlygomis Anglijos fermose įdarbintus vištų gaudytojus iš Lietuvos.
E.Mankevičius 2020-ųjų birželio pradžioje ketino dalyvauti Lietuvos apeliacinio teismo, kuriame buvo nagrinėjami nuteistųjų, prokuratūros ir vieno nukentėjusiojo skundai, posėdyje, tačiau netikėtai iškeliavo iš šio pasaulio.
Neatmetama, kad teismo procesas ir nuolatinė įtampa, beveik dešimt mėnesių, praleistų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, prisidėjo prie gargždiškio mirties, juo labiau kad jis turėjo širdies problemų, nors buvo optimistas ir dėl to per daug nesiskųsdavo.
E.Mankevičius niekada nepripažino kaltinimų prekyba žmonėmis, tačiau neneigė, kad namuose neteisėtai laikė šaudmenis. Už tai jam laisvės atėmimo bausmė pailgėjo vienais metais.
Lietuvos apeliacinis teismas visus tris kaltinamuosius dėl prekybos žmonėmis išteisino. Teisėjų kolegijos manymu, Lietuva net neturėjo teisės imtis šios bylos, nes nusikaltimai įvykdyti ne mūsų šalyje, o kaltinamųjų veiksmuose galima įžvelgti ne prekybos žmonėmis, o išnaudojimo priverstiniam darbui požymius.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad kaltinimai dėl žmonių verbavimo ir gabenimo į darbus apgaule nepasitvirtino – visi nukentėjusieji į Angliją vyko už savo pinigus, be to, jie iš anksto dar Lietuvoje žinojo, ką dirbs, buvo informuoti, kad reikalingi fiziškai stiprūs, ištvermingi vyrai, nes darbas sunkus, nehigieniškas.
Generalinė prokuratūra ir vienas nukentėjusiųjų, norėjęs iš E.Mankevičiaus prisiteisti neturtinę žalą, parašė kasacinius skundus Aukščiausiajam teismui.
Pastarasis teismas pakeitė tiktai vieną ankstesnio nuosprendžio dalį – panaikino sprendimą dėl E.Mankevičiaus išteisinimo už prekybą žmonėmis, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, ir dėl šios dalies baudžiamąjį procesą nutraukė jam mirus.
