„Štai tas miškelis, kuriame buvo prievartaujamas mūsų sūnus“, – virpančiu balsu ištarė vilnietė, kai kartu ėjome tuo pačiu keliu, kuriuo jos nepilnametis vaikas žingsniuodavo į mokyklą ir atgal.
Vienoje pusėje buvo matyti naujos statybos gyvenamieji daugiabučiai, o kitoje – pėsčiųjų tiltas per sostinės T.Narbuto gatvę ir viešojo transporto stotelės, kuriose lūkuriavo ir suaugusiųjų, ir vaikų.
Tas kelias tėvams anksčiau neatrodė pavojingas – juk tai beveik sostinės centras.
Kurį laiką jie lydėdavo sūnų iki mokyklos – kartu viešuoju transportu atvykdavo iki stotelės, pakildavo laiptais ir nueidavo iki pat durų.
Po kurio laiko moksleivis iki ugdymo įstaigos ir atgal jau vykdavo savarankiškai.
Po pamokų nepilnamečiui tekdavo eiti tuo pačiu taku, kurio vienoje pusėje yra miškelis, po to pereiti pėsčiųjų tiltą ir nusileisti prie kitoje gatvės pusėje esančios viešojo transporto stotelės.
Tuo maršrutu per mokslo metus nuolat eina daugybė sostinės mokinių, nes iš abiejų T.Narbuto gatvės pusių yra įvairių ugdymo įstaigų.
Tačiau šis saugus turėjęs būti kelias traukė ir solidaus amžiaus vyriškį. „Lietuvos ryto“ duomenimis, jis galimai gyvena ne T.Narbuto, o kitoje gatvėje, bet netoliese.
Vyriškis ten šmirinėdavo tuo laiku, kai mokyklose baigdavosi pamokos. Jis vilkėdavo striukę su gobtuvu, kurį užsimaukšlindavo ant galvos, o rankose laikydavo mobilųjį telefoną ir maloniai kalbindavo vaikus.
Vilniečių sūnui, o galbūt ir kitiems mokiniams prisistatęs Airido vardu vyriškis galimai siūlydavo saldainių ir pinigų, siekė užmegzti draugišką ryšį, gauti telefono numerį.
Tokiu būdu užmezgęs kontaktą su vilniečių sūnumi vyriškis ėmė jam rašinėti draugiškas žinutes, kviesdavo susitikti, „pasibūti“, „paišdykauti“.
Pamažu vyriškis su nepilnamečiu užmezgė ir emocinį ryšį. Jo žinutės baigdavosi žodžiu „bučkis“.
Kartą įviliojęs iš mokyklos grįžtantį moksleivį į netoli pėsčiųjų tilto esantį miškelį, kur neva norėjo nusišlapinti, vyriškis tenkino lytinę aistrą prieš aukos valią.
„Lietuvos ryto“ tyrimo metu pavyko išsiaiškinti, kad seksualiniu nepilnamečio prievartavimu kaltinamas vyriškis – habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, buvęs ilgametis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius J.A.J. (tikrieji vardai ir pavardė redakcijai žinomi. – Red.), turintis įtakingų ryšių.
Žinomas mokslininkas iki 2014 metų rugpjūčio 28 dienos, kol išėjo į pensiją, dėstė studentams, dalyvaudavo mokslo daktarų laipsnio gynimo komisijose.
Praeityje J.A.J. yra ėjęs vadovaujamas pareigas Sveikatos apsaugos ministerijoje, kitose su sveikata susijusiose įstaigose.
Profesorius yra paskelbęs mokslinių darbų apie sveiką gyvenseną, ligų profilaktiką, yra gavęs patentą tyrimui „Saldainis – vaistas“.
Jis dalyvaudavo įvairiuose projektuose, pavyzdžiui, vienoje sostinės gimnazijoje aiškino moksleiviams apie sveiką gyvenimo būdą.
Nuo 1994-ųjų iki šiol J.A.J. yra prestižinės Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys.
Šiai akademijai priklauso iškilūs šalies ir išeivijos veikėjai, tarp jų – įvairių sričių mokslininkai, dvasininkai, politikai.
Per akademijos narių suvažiavimus profesorius yra kalbėjęs apie rūkymo ir alkoholio ryšį su socialine aplinka, senėjimo problemas.
Profesoriaus J.A.J. ryšiai veda į aukščiausius visuomenės sluoksnius, Bažnyčią, medicinos įstaigas. O jo artimos aplinkos ryšiai – į „Vaikų linijos“ tarnybą.
Iš dalies kaltę pripažino
Seksualiniu nepilnamečio prievartavimu kaltinamas profesorius, kai jį pasekę pričiupo kriminalistai, iš pradžių iš dalies pripažino kaltę.
Praėjusių metų gegužės 25 dieną sulaukęs pranešimo apie įtarimus profesorius aiškino esąs biseksualus – tai reiškia, kad intymūs santykiai su tos pačios lyties atstovu jam suteikia seksualinį pasitenkinimą.
Bet įtariamasis kaltės šešėlį bandė versti moksleiviams: „Tie vyrukai eidavo iš mokyklos, aš eidavau į parduotuvę, jie kalbėdavo, kad žais boulingą...“; „Aš prisiliečiau prie drabužių, jaučiau, kad negerai padariau, galvojau, kad reikia pranešti tėvams. Atėjau namo, o žmona sakė, kad skambino kardiologė, taip viskas ir nusitęsė.“
Profesoriaus žmona, matyt, nelabai nustebo, kai į butą pasibeldę pareigūnai atliko kratą. Ji buvo pastebėjusi vyrą slapukaujant. Kai jis sėdėdavo prie kompiuterio, o ji įeidavo į kambarį, jis nuleisdavo ekraną.
Kai vyras kambaryje kalbėdavo telefonu, o žmona įeidavo, jis nutraukdavo pokalbius. Žmona paklausdavo, ką sutuoktinis slepia, bet jis neatsakydavo.
Ėmė dėtis keisti dalykai
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo vilnietis profesorius jau buvo ėmęs atgailauti: „Aš jaučiu gėdą, nenorėčiau grįžti namo, paskirkite man dešimt ar penkiolika metų kalėjimo, man gėda rodytis prieš pažįstamus.“
Bet vėliau, nukentėjusiojo tėvų teigimu, ėmė dėtis keisti dalykai.
„Jaunatviškumu tryškęs kaltinamasis staiga sunegalavo, pradėjo vaikščioti pasiramsčiuodamas lazda“, – stebėjosi tėvai.
Vilniečių pora yra susirūpinusi, kad įtakingų ryšių sveikatos apsaugos sistemoje turintis, ligų simptomatiką išmanantis J.A.J. gali siekti būti pripažintas nepakaltinamu.
Jam pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalį, o už tai gresia nuo dvejų iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamasis nėra suimtas, tam tikru laiku jam nurodyta būti namuose.
Iš atminties bėrė datas
„Lietuvos ryto“ tyrimo metu surinkti duomenys patvirtino, kad nepilnamečio išprievartavimu kaltinamas medicinos profesorius galbūt rado būdų, kaip išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Solidaus amžiaus vilnietis tuo metu, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, nurodė, kad nėra sirgęs jokiomis psichikos ligomis.
Jis nesiskundė ir atminties sutrikimais, davė parodymus apie įvykio aplinkybes.
Dar prieš tai, kai buvo pričiuptas, profesorius viename interviu viešai dalijosi savo jaunatviškumo receptu. Kartu jis gyrėsi iš atminties skaitęs viešą paskaitą, kai kompiuteryje neatsidarė duomenų laikmena.
J.A.J. per interviu bėrė įsimintinas savo gyvenimo datas ir faktus, gyrėsi gera savijauta, aiškino profesinį talentą ir toliau skiriantis „sveikesnei ir laimingesnei visuomenei kurti“.
„Džiaugiuosi, kad mano profesinis kelias klostėsi labai gerai (...). Esu labai laimingas ir turtingas.
Per gyvenimą esu sukaupęs didžiulius dvasinius turtus. Visada mokiau savo studentus, kad mėgstamas darbas, aktyvus judėjimas, sveika mityba, racionalus poilsis ir dvasinė sveikata, malda ir meditacija padės įveikti gyvenimo negandas ir sunkumus (...).
Sėkmės formulė, kuri padėjo man žengti gyvenimo keliu, – Lietuvos dainiaus, vyskupo Maironio žodžiai „ora et labora“ (malda ir darbas). Garsi poeto frazė ir raginimas tautai padėjo ištverti sunkius gyvenimo momentus.
Esu praktikuojantis katalikas. Šventadieniais dalyvauju mišiose“, – viešai kalbėjo J.A.J.
Matyt, suvokęs, kokia bausmė gresia, profesorius po kurio laiko pakeitė gynėją į buvusį prokurorą ir ėmė keisti parodymus.
J.A.J. ėmė visiškai nepripažinti kaltės ir nieko neprisiminti – nei įvykio aplinkybių, nei savo gimimo datos ir netgi gatvės, kurioje gyvena.
Rado kelią pas specialistes
Pakeitęs parodymus profesorius, kurio laukė sunkus baudžiamasis teismo procesas, kreipėsi į pažįstamas medikes. Jam galimai buvo nustatyta demencija ir Alzheimerio liga.
Bandžiau išsiaiškinti, kaip žmogus, kuris gyrėsi puikia savijauta ir atmintimi, staiga galėjo tapti toks ligotas, o per itin trumpą laiką galėjo išsivystyti sunkios lėtinės ligos.
„Tai klausimai, į kuriuos atsakyti aš jums negaliu“, – teigė Naujosios Vilnios poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėja Jūratė Sabeckienė, pas kurią J.A.J. apsilankė ne kartą.
Medikė profesorių priėmė ir praėjusių metų pabaigoje, o šių metų sausio mėnesį jo prašymu išdavė dar vieną pažymą apie psichikos sveikatos būklę.
Žurnalistei pavyko išsiaiškinti, kad ši psichiatrė prieš tai dirbo sostinės Šeškinės poliklinikoje, o ten dirba profesoriaus sūnus L.J. (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi. – Red.).
Paklausta, ar pažinojo profesorių ar jo sūnų dar iki konsultacijos, J.Sabeckienė neatsakė ir iš karto baigė pokalbį.
Sieja bendri darbai
„Lietuvos ryto“ šaltinių duomenimis, praėjusių metų gruodžio mėnesį, po apsilankymo pas psichiatrę praėjus vos porai dienų, kaltinamasis pravėrė privačios klinikos V.Grybo gatvėje duris.
Ten jį priėmė neurologė Vaineta Valeikienė. Po šio vizito profesoriaus ligų sąrašas pailgėjo.
Pavyko išsiaiškinti, kad neurologė ir anksčiau buvo pažįstama su profesoriumi.
Jie dalyvaudavo Vilniaus universiteto mokslo daktaro laipsnio gynimo komisijose, yra tarptautinio leidinio „Health Sciences“ („Sveikatos mokslai“) redakcinės kolegijos nariai.
Šiame moksliniame leidinyje suradau bendrų neurologės ir profesoriaus darbų. Pavyzdžiui, jie tyrinėjo jaunų vilniečių sveikatą ir vertybes.
Neurologė „Lietuvos rytui“ pripažino, kad su profesoriumi yra gerai pažįstama, buvo jo studentė, o jis – jos disertacijos gynimo vadovas.
Kurį laiką jie net dirbo tame pačiame kabinete.
„Jis į mane kreipėsi kaip pacientas, manęs nieko išskirtinio neprašė. Jis jau turėjo psichiatro išvadą, kuria aš rėmiausi. Yra ligos diagnozavimo algoritmas, pagal jį buvo nustatyta diagnozė.
Pažinojau šį žmogų iš gerosios pusės, todėl net minties nebuvo, kad po tuo gali slėptis tamsūs dalykai.
Jeigu tai buvo tik ligos simuliavimas, tada mano praktikoje tai būtų pirmas toks kartas“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo V.Valeikienė.
Neurologė tikino, kad ją sukrėtė žinia apie profesoriui pareikštus kaltinimus.
Išdavė neįgaliojo pažymėjimą
Praėjusių metų pabaigoje gavęs psichiatrės ir neurologės pasirašytas išvadas profesorius su galbūt suklastotais dokumentais nedelsdamas kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, ši tarnyba medicinos profesoriui greitai nustatė vidutinių specialiųjų poreikių lygį ir pirmojo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros poreikį, išdavė neįgaliojo pažymėjimą.
Nuolatinės priežiūros poreikis paskirtas neterminuotai, o tai reiškia, kad turbūt visam laikui.
NDNT Vilniaus 1-ajame teritoriniame skyriuje sprendimą dėl specialiųjų poreikių šių metų sausio 5 dieną pasirašė skyriaus vedėja Jūratė Indriūnienė.
Šios tarnybos atstovė spaudai paaiškino, kad situaciją ir pateiktus dokumentus įprastai vertina keli specialistai.
Paprastai žmonės, kuriems nustatomi pirmojo lygio specialieji poreikiai, gauna pinigines išmokas, įvairių lengvatų.
Kaltinamojo dar turbūt laukia teismo psichiatrų ekspertizė, o jos išvados bus pateiktos teismui, kuris nagrinės baudžiamąją bylą.
Gal medicinos profesorius turi pažinčių ir tarp tokių ekspertų? Gal jis sutiktų paaiškinti jam mestus sunkius kaltinimus ir atsakyti, ar nesimuliuoja ligų?
Tikėdamasi išgirsti atsakymus jam skambinau kelis kartus, bet telefonas buvo išjungtas.
Į sistemą – po incidento
Siekdama išklausyti profesoriaus poziciją sužinojau, kad jo sūnus L.J., kuris lydėjo tėvą pas medikes, jau dvejus metus yra savanoris konsultantas ir naujų savanorių mokytojas „Vaikų linijoje“.
Ši tarnyba vaikams teikia emocinę paramą, jie gali su konsultantais bendrauti telefonu ar elektroniniu paštu.
Tačiau „Vaikų linijos“ atstovė be L.J. leidimo nenorėjo duoti jo kontaktų.
Tada kreipiausi į sostinės Šeškinės polikliniką, kurios vienam skyrių vadovauja L.J.
Medikų bendruomenėje kalbama, kad L.J. karjera sveikatos apsaugos sistemoje galėjo pasirūpinti įtakingas tėvas po to, kai sūnus prieš kone dešimtmetį įsivėlė į skandalingą incidentą.
Tada profesoriaus sūnus dirbo teisme teisėjo padėjėju. Kartą paryčiais patruliuodami sostinės gatvėse policininkai pastebėjo du jaunus vyrus be kelnių, kurie glamonėjosi tiesiog gatvėje.
Vienas jų buvo teisėjo padėjėjas L.J. Po incidento jis tyliai pasitraukė iš darbo teisme.
Profesoriaus sūnus neliko be darbo. Jis buvo priimtas į tuometį Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrą (dabar – Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras).
Ši įstaiga Europos Sąjungos fondų ir valstybės lėšomis vykdo įvairius sveikatinimo projektus, taip pat – ir su mokyklomis, jaunimu, vaikais.
Sostinės Šeškinės poliklinikos administracijoje L.J. pradėjo dirbti 2018 metais.
Nuo tiesių atsakymų išsisuko
– Norėčiau pakalbėti su profesoriumi J.A.J. Kaip galėčiau su juo susisiekti? – paskambinusi į polikliniką paklausiau ten dirbančio jo sūnaus L.J.
– Kad jis dabar yra prastos sveikatos, interviu su juo nepadarysite.
– Keista, nes dar neseniai apie jį buvo rašoma kaip apie jaunatvišką, puikios sveikatos profesorių.
– Dabar jo sveikata suprastėjusi. Jam yra sunki demencija, todėl su juo nepabendrausite, – toliau tikino L.J.
– Tada gal jūs galite paaiškinti, kokia yra profesoriaus pozicija dėl jam pareikštų kaltinimų?
– Tai jau teisiniai dalykai, aš nesu jų dalyvis.
– Vis dėlto gal žinote, kaip taip greitai atsirado jo diagnozė? Ar jūs tėvą supažindinote su psichiatre, kuri anksčiau dirbo toje pačioje poliklinikoje kaip ir jūs?
– Klausimas yra susijęs su mano tėvo duomenimis apie sveikatą. Jeigu žmogus gydosi, vaikšto pas gydytojus... Nežinau, kodėl turėčiau jums atsakyti.
– Tada gal pasakysite, ką ir kaip jūs konsultuojate „Vaikų linijoje“?
– Klausykite, jūs užduodate labai asmeninius klausimus, nežinau, kodėl turėčiau tai komentuoti.
– Jūs toje tarnyboje bendraujate su emociškai pažeidžiamais vaikais, todėl jų tėvai, visuomenė turi teisę apie jus žinoti.
– Aš neprivalau atsakinėti, – baigė pokalbį „Vaikų linijos“ konsultantas L.J.
Visą tyrimą skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
