„Tai Gabrieliaus Landsbergio sprendimai, kurių jis nederino nei su prezidentu, nei su Seimu... Jie padarė sprendimus ir šiandien susitarti su konservatoriais dėl užsienio politiko praktiškai yra neįmanoma, nes šie žmonės su niekuo tartis nenori“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė R. Karbauskis.
„Mūsų Užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis bando įrodyti, kad jis yra teisus vienas prieš visus kitus pasaulyje. Mes šioje situacijoje sakome: ne, vaikine, tu nesi teisus šioje situacijoje. Lietuva patiria be galo daug nuostolių dėl prekybinių santykių nutraukimo“, – į G. Landsbergį retoriškai kreipdamasis kalbėjo valstiečių lyderis.
Išsiskyrę požiūriai dėl Lietuvos laikysenos Kinijos atžvilgiu buvo vienas pagrindinių veiksnių, kodėl nepavyko pasirašyti parlamentinėms partijoms susitarimo dėl užsienio politikos. R. Karbauskis tvirtina, kad kalbant apie Lietuvos užsienio politikos tolesnius planus, Lietuva pirmiausiai turėtų siekti normalizuoti santykius su Kinija.
„(Reikia – ELTA) atkurti Kinijos diplomatinės atstovybės darbą, grąžinti pilnus diplomatinius santykius. Iki to, kokie jie buvo kai Užsienio reikalų ministerija priėmė sprendimus dėl Taivano atstovybės pavadinimo. Tai yra labai paprasta padaryti“, – sakė R. Karbauskis.
ELTA primena, kad politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos buvo pradėtas rengti po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Daugiausiai ginčų rengiant susitarimą sukėlė išsiskyrusios valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu. Dėl to pasiekti susitarimo nepavyko. Artėjant Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, konservatoriai grįžo prie idėjos dėl šio susitarimo.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis kreipėsi pagalbos į buvusį parlamentarą ir premjerą Gediminą Kirkilą. Pasak jo, nors centro kairei priklausančiam politikui nebūtų suteiktos formalios pareigos, siekiant išjudinti jau metus įstrigusį susitarimą dėl užsienio politikos tikslų G. Kirkilo įsijungimas nepamaišytų.
Seimo opozicija pastarąją idėją vertina kritiškai – pasak politikų, moderatoriaus ir lyderio vaidmens šioje situacijoje turėtų imtis pats šalies diplomatijos vadovas G. Landsbergis.