Galima išsirinkti maršrutą
Jį parengę Klaipėdos universiteto mokslininkai Vygantas Vareikis ir Vytautas Jokubauskas siūlo aplankyti 1923 metų sukilimo vietas.
Tiesa, šiandien jau nelengva rasti vietas, susijusias su istorine Klaipėdos operacija, tačiau išliko dokumentų rinkiniai, žemėlapiai ir dalyvių liudijimai, kurie ir leido istorikams rekonstruoti 1923 metų sausio įvykius ir pasiūlyti specifinius turistinius maršrutus.
„Norėjome parengti patrauklų istoriniu požiūriu ir emociškai „sukilėlių“ kelių maršrutą, kuriame būtų pateikiamos ir plačios istorinės žinios“, – pasakojo istorikas Vygantas Vareikis.
Interaktyvi kelionė sukilimo vietomis
Maršrutų sudarytojai stengėsi išryškinti Klaipėdos vietovių, kraštovaizdžio, kelių ir dvarų, prie kurių įvyko 1923 metų sukilimas, kaitą nuo viduramžių iki mūsų dienų. Tuo gali įsitikinti kiekvienas, pasirinkęs vieną iš maršrutų.
Žinoma, senoji Klaipėda sovietmečiu pranyko – ten, kur buvo pelkynai ar dvarvietės, dabar stūkso daugiabučiai namai ar prekybos centrai. Nunyko ir senieji dvarai, šalia kurių vyko susirėmimai. Nors ir nelengva rasti vietas, menančias Klaipėdos operaciją, tačiau Klaipėdos universiteto istorikų parengti maršrutai įjungia vaizduotę ir atveria istorinius šaltinius.
Maršrutų patrauklumą sukuria interaktyvumas – einant jais galima paskaityti apie vietovę, kuo ji buvo svarbi Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, čia pat rasti nuotraukas, istorinius pasakojimus.
Galima pasirinkti ir žemėlapį
Keliaujant ypač padės interaktyvus žemėlapis „Google“ žemėlapių platformoje, kur galima pasirinkti vieną iš dviejų – ilgesnį arba trumpesnį žemėlapį. Pavyzdžiui, pirmasis maršrutas apima Rimkus – nedidelę gyvenvietę, kur Klaipėdos operacijos dalyviai 1923 metų sausio 15 dieną, apie šeštą valandą ryto, užėmė vietinę geležinkelio stotį. Arba Naujadvaris, kur lietuvių patruliai susišaudė su prancūzais. Miesto gynėjai buvo įsitvirtinę ir Gedminuose. Kas įvyko Smeltėje ar ties Rumpiškės dvaru – parodo ir nuotraukos, ir istoriniai faktai.
Kaip pasakojo istorikas Vygantas Vareikis, maršrutams buvo parinktos vietos, kurias galima pasiekti tiek pėsčiomis, tiek dviračiais ar paspirtukais. Istorikas pasakojo, kad medžiagos maršrutams sudaryti ieškota Lietuvos centriniame valstybės archyve, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, asmeninėse kolekcijose „Sukilimo“ dalyvių atsiminimai, publikuoti užsienyje ir Lietuvoje, čia taip pat padėjo.
Su kokiais iššūkiais susidūrė istorikai, sudarinėdami šimto metų sukakties maršrutus? „Kartais tekdavo pasistengti tiksliau lokalizuoti vietas, prie kurių vyko 1923 metų sausio mėnesio įvykiai.
Kai kurios vietos – Bachmano dvaras, Joniškės dvaras, Luizės dvaro teritorija, kelias iš Sandvario į Rumpiškę, Smeltės gyvenvietė – labai pasikeitusios“, – vardino V.Vareikis.
Visą sukilimo maršrutą galima rasti čia. Be to, visi pageidaujantys gali dalyvauti ir pačių Klaipėdos universiteto istorikų V.Vareikio ir V.Jokubausko vedamoje ekskursijoje balandžio 22 d. Bilietai https://klaipedatravel.lt/product/ekskursija-klaipeda-1923–04-22–12-val/ arba kakava.lt
Istoriniam įvykiui – nauja knyga
Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmečio proga išleista ir tam skirtų naujų knygų. Viena jų – „1923-ieji. Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: dalyviai ir liudijimai“ yra dokumentinis pasakojimas, kuriame remtasi ne tik Lietuvos, bet ir Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Vokietijos saugyklose aptiktais dokumentais.
Jie iliustravo valstybių bei įvykiuose dalyvavusių veikėjų požiūrį į Lietuvos pradėtą ir galiausiai
laimėtą agitacinę, diplomatinę ir karinę kampaniją dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos.
„1923-iųjų įvykius Klaipėdoje nėra paprasta suvokti, nes tai buvo ne vien šešias dienas trukusi karinė operacija, bet ir ją lydėjusi agitacinė kampanija. Be to, mažiausiai keturis mėnesius nuo 1922 m. lapkričio iki 1923 m. vasario, Kaune, Klaipėdoje, Paryžiuje, Londone ir kitur veikta diplomatiniu lygmeniu. Visus šiuos įvykius knygoje pabandėme susieti, prabildami į skaitytojus tuo, dėl ko sunku ginčytis – dokumentais“, – pasakojo knygos sudarytojas Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius Vasilijus Safronovas.
Prie knygos rengimo prisidėjo Klaipėdos universiteto tyrinėtojai Vygantas Vareikis, Silva Pocytė, Laima Kuprienė, Vytautas Jokubauskas, Renata Rachmanovaitė bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė. Knyga buvo pristatyta ir Knygų mugėje, Vilniuje.
Istorinis įvykis – ir kino ekrane
Ir tai dar ne viskas, minint istorinio įvykio šimtmetį. Praėjusiais metais kino ekranuose atgijo ši viena sudėtingiausių operacijų šalies istorijoje. „Pūga prie Memelio. Klaipėdos atvadavimo saga“ – istorinis atkuriamosios dokumentikos filmas su atkurtais vaizdais, įvykiais, herojais iš istoriko profesoriaus Alfonso Eidinto to paties pavadinimo knygos.
Andriaus Lygnugario režisuotame filme, kurį galima vadinti vaizdine istorijos pamoka, išryškinamas tuometis Lietuvos ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas, kuris ir inicijuoja įspūdingiausią slaptą karinę operaciją Lietuvos istorijoje – civiliai perrengti Ypatingosios paskirties rinktinės vyrai inscenizuoja vietos gyventojų sukilimą ir perversmą.
Filmas, kurį prodiusavo žinomas žurnalistas Edmundas Jakilaitis, pasirodė ir kino ekranuose.
„Atkuriamoji dokumentika, matyt, pati įtakingiausia dokumentikos forma, leidžianti matyti, tarsi dalyvauti įvykiuose, vykusiuose prieš daugybę metų. Istorikų ir profesionalų komentarai padės geriau suvokti ne tik juos, bet ir kontekstą, kas ypač svarbu ne tik besidomintiems mūsų praeitimi. Šis filmas gali tapti įdomiausia istorijos pamoka mokytojams bei jų mokiniams“, – sako E.Jakilaitis.
Pasak jo, filmui buvo pasiskolintas prof. A.Eidinto romano „Pūga prie Mėmelio“ pavadinimas. „Šis grožinis kūrinys, įvertintas ir Ievos Simonaitytės premija, padėjo mums geriau suprasti atmosferinius dalykus. Kokia nuotaika vyravo traukinyje, vežančiame sukilėlius į Klaipėdos kraštą ar kas vyko tuomečio ministro pirmininko E.Galvanausko bute sprogus teroristų padėtam užtaisui“, – pridūrė filmo prodiuseris.
Filmą dabar galima rasti LRT mediatekoje.
Ir tai dar ne viskas. Šią vasarą bus įgarsinti net penki objektai, menantys 1923 metų įvykius, o Klaipėdos turizmo informacijos centras pakvies į nemokamas ekskursijas.
