E. Laužikas teigė, kad jį atleidžiant iš LAT teisėjo pareigų buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, sudarantys savarankišką pagrindą jo atleidimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti šiame procese dalyvavusių institucijų – Teisėjų tarybos, prezidento, Seimo – priimtus sprendimus.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog E. Laužikas iš teisėjo pareigų buvo atleistas pagrįstai, o atleidimo procedūra buvo vykdoma tinkamai, laikantis teisinio proceso reikalavimų.
„Prezidentas, gavęs informaciją apie ieškovo, ėjusio LAT teisėjo pareigas, poelgį, kuris gali būti vertinamas kaip žeminantis teisėjo vardą, turėjo konstitucinius įgaliojimus kreiptis į Teisėjų tarybą patarimo teikti Seimui atleisti ieškovą E. Laužiką iš pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
Teisėjų taryba, įsitikinusi, kad buvo tam tikras teisėjo poelgis, ir įvertinusi, kad LAT teisėjas iš tikrųjų šiuo poelgiu pažemino teisėjo vardą, privalėjo patarti prezidentui teikti Seimui atleisti ieškovą iš pareigų. Prezidentas, gavęs tokį patarimą, turėjo įgaliojimus teikti Seimui atleisti E. Laužiką iš LAT teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą“, – teigia teismas.
Apeliacinis teismas sutiko, kad E. Laužikas neįrodė tinkamo teisinio proceso reikalavimų pažeidimų, galėjusių lemti kitokį jo atleidimo iš LAT teisėjo pareigų klausimo išsprendimą.
„Ieškovas (E. Laužikas) ir jo atstovas su Generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 24 d. raštu, kuriame buvo nurodyti, kokie konkretūs teisėjo vardą žeminantys ieškovo poelgiai bus vertinami teisėjų etikos požiūriu, buvo supažindinti Teisėjų tarybos posėdyje ir jame turėjo galimybę duoti paaiškinimus dėl nurodytų aplinkybių bei atitinkamai paneigti, kad nurodyti poelgiai gali būti pripažinti pažeminusiais teisėjo vardą, tačiau tokia teise nusprendė nepasinaudoti“, – pažymėjo Apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Apeliacinio teismo sprendimas gali būti skundžiama kasacine tvarka LAT.
E. Laužikas iš LAT teisėjo pareigų Seimo atleistas 2019 metų rugsėjį, kai vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje jam buvo pareikšti įtarimai dėl dviejų epizodų. Vienas jų susijęs su Vijūnėlės „dvaro“ byla, eksteisėjui vėliau pateikti kaltinimai dėl 10 tūkst. eurų kyšio gavimo. Kitas su E. Laužiku siejamas galimai nusikalstamos veikos epizodas, anot teisėsaugos, susijęs su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla, tačiau apie tai detaliai nepranešta.
