Susitikimo metu generalinė prokurorė Nida Grunskienė, generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas ir Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis pristatė statistinius duomenis apie praėjusiais metais vykdytus sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus, pakomentavo kriminalinės žvalgybos tyrimų rezultatus, gautos informacijos apie privatų gyvenimą sunaikinimą.
Generalinės prokuratūros pateiktais duomenimis, atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus pernai buvo pradėti 348 kriminalinės žvalgybos ir 524 ikiteisminiai tyrimai. Pradėtų kriminalinės žvalgybos tyrimų 6,2 proc. mažiau negu 2021 m., o pradėtų ikiteisminių tyrimų 1,2 proc. daugiau negu 2021 m.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Kęstutis Masiulis atkreipė dėmesį, kad pastebima kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo mažėjimo tendencija.
„Nuo 2018 m. iki 2022 m. matoma nuosekli kontroliuotų asmenų ir telefono ryšio numerių, elektroninio pašto adresų ir galinių įrenginių skaičiaus mažėjimo tendencija, kurią galima paaiškinti gerėjančia kriminogenine situacija, taip pat pasibaigusiu karantino laikotarpiu, per kurį bendravimas vyko daugiausia informacinių technologijų priemonėmis. Įtakos turi ir tai, kad sumažėjo kriminalinės žvalgybos tyrimų, nes kriminalinės žvalgybos subjektai vis daugiau dėmesio skiria sisteminių, organizuotų, sunkių nusikalstamų veikų prevencijai ir atskleidimui“, – komentavo generalinė prokurorė N. Grunskienė.