Koks pateikiamas dabar jau sėkmingai turėsiančio pavykti referendumo receptas? Politinis sutarimas, aiški formuluotė, didžiulis balsuojančiųjų aktyvumas.
Žiūrim, ką turim.
Politinis sutarimas. Po nutarimu dėl privalomojo referendumo Konstitucijos 12 straipsnio keitimui pasirašė 61 Seimo narys. 61 iš 141. 43 procentai. Dėl privalomojo referendumo paskelbimo Seime balsavo 101 Seimo narys – 71,6 procentai.
Aiški formuluotė. Pasirengimo referendumui darbo grupė pateikė tokią referendumo formuluotę: „12 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“
Perskaitykite dar kartą ir duokite perskaityti draugams, artimiesiems. Viskas aišku, už ką konkrečiai bus balsuojama?
Didžiulis aktyvumas. Vyriausybės kanceliarijos užsakymu 2023 m. vasarį „Sprinter tyrimai“ atliko sociologinį nuostatų ir elgsenos tyrimą dėl daugybinės pilietybės referendumo. Rezultatas? Referendume tikrai dalyvauti ketina 30 proc. apklaustųjų, 26 proc. ketina greičiausiai dalyvauti. Tai reiškia, kad prie urnų ateiti yra nusiteikę 56 proc. rinkėjų. Lygiai tiek pat balsavo referendume 2019 m. Ar tai yra pakankama? 2019 m. atsakymą turėjome ir jis buvo NE.
Kodėl ketinama skelbti dar vieną referendumą tuo pačiu klausimu? Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT), analizuodamas bylą dėl iš posto pašalinto prezidento Rolando Pakso išimties tvarka suteiktos, vėliau atimtos LR pilietybės rusijos federacijos piliečiui Jurij Borisov, yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje įrašytos pilietybės nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. O tos nuostatos, juodu ant balto įrašytos Konstitucijos 12 straipsnyje, yra tokios: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Esminiai žodžiai čia yra „atskiri atvejai“, kuriuos KT aiškina kaip reiškiančius, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys.
Dabar LR Pilietybės įstatyme yra 11 išimčių, leidžiančių „atskirais atvejais“ turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos pilietybę pagal įvairias išimtis atkūrė ir dvigubą pilietybę įgijo 13992 žmonės, daugiausia turintys Brazilijos, Izraelio ir Pietų Afrikos Respublikos pilietybes.
Paskutinioji išimtis įsigaliojo 2021-ųjų sausio 1 dieną. Ja buvo leista visiems lietuvių vaikams, nesvarbu kurioje pasaulio šalyje gimusiems, visiems laikams turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, jei ją įgijo iki pilnametystės. Kiek tokių žmonių yra? Skaičiuojama, apie 150 tūkstančių.
Ar beveik 14 tūkstančių per penkis metus yra ypač retos išimtys? Ar 150 tūkstančių yra reti, „atskiri atvejai“?
Klausimas. Ar tikrai Pilietybės įstatyme, kurio pakeitimui nereikalingas referendumas, bet užtektų Seimo daugumos pritarimo, negali atsirasti dvylikta išimtis? Leidžiančioji gimimu įgytos Lietuvos pilietybės neprarasti vieninteliams iki šiol Pilietybės įstatymu baudžiamiems Lietuvos piliečiams – išvykusiems po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijusiems kitos valstybės, Lietuvai draugiškos, pilietybę?
Ar tikrai nieko neprašančių duoti, tik neatimti to, ką gimimu įgijo, piliečių klausimui išspręsti Lietuvai reikia dar vieno referendumo? Vėl išleisti kelis šimtus tūkstančių eurų, kad paklausti to paties tik kitais žodžiais, tokiomis pačiomis sąlygomis, bet dramatiškai pasikeitusiame geopolitiniame kontekste?
Albertas Einsteinas yra pasakęs: „Beprotystė yra daryti tą patį, tikintis skirtingų rezultatų“. Galbūt nukreipti pastangas 12–tai išimčiai turi daugiau prasmės nei kvietimas į referendumą?
