Koalicijos partneriams suformulavus klausimus dėl VSD, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis užsiminė, kad žvalgybos institucijų tyrimas galėtų aprėpti keleto pranešėjų istorijas – taip pat ir prieš keletą mėnesių viešojoje erdvėje rezonavusius buvusio Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūno A. Martinkaus liudijimus apie galimai vykdytą neteisėtą pareigūnų sekimą.
Visgi, parlamento dauguma nemato galimybių A. Martinkaus istoriją įtraukti į planuojamą tyrimą. Konservatorių frakcijos narys Andrius Vyšniauskas tvirtino, kad A. Martinkaus parlamentui pateikta informacija nėra niekaip susijusi su VSD kontekstu. Todėl, tęsė jis, buvusio LKPB darbuotojo liudijimų tyrimas Seimą įtrauktų į vidinius teisėsaugos institucijų atstovų konfliktus.
„Jo (A. Martinkaus – ELTA) visa istorija greičiau kyla ne iš VSD reikalų – ne iš tos knygos, kuri yra parašyta – bet iš ganėtinai senų istorijų apie įvairių policijos grupių kovas, kurios, kaip man žinoma, piką pasiekė to paties S. Skvernelio ir A. Stončaičio laiku. Aš nemanau, kad Seimas turėtų būti įtrauktas į tas vidines įvairių teisėsaugos grupių kovas“, – Eltai nurodė Seimo konservatorius.
A. Vyšniauskas akcentavo, jog, kitaip nei knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateikiami faktai, A. Martinkaus istorija yra apaugusi įvairiomis sąmokslo teorijomis.
„Mes turime klausimus, kurie yra surašyti, vadovaujantis knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“ ir į tuos faktus žiūrime, kadangi tai yra aiški faktinė informacija, kurios nė viena pusė iki šiol nepaneigė. Tuo tarpu visos kitos istorijos – jos yra apaugę įvairiomis sąmokslo teorijomis, įvairiai faktais ir keistomis asmenybėmis“, – aiškino jis, nurodydamas, jog A. Martinkaus liudijimu galėtų susidomėti nebent Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Kolegai antrino ir Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jis teigė jau anksčiau nujautęs, kad S. Skvernelis sieks A. Martinkaus istoriją perkelti į parlamento salę. Todėl, pasak jo, dabar opozicijos politikas bando VSD tyrimą „atskiesti A. Martinkaus raštais“.
„Iš pat pradžių mačiau, kad ponas S. Skvernelis A. Martinkaus raštus labai norėjo paversti parlamentiniu tyrimu“, – kalbėjo politikas, paklaustas apie „Vardan Lietuvos“ lyderio svarstymus.
„Knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“ yra kitas formatas – tai S. Skvernelis norėtų jį atskiesti A. Martinkaus raštais“, – aiškino jis.
Anot politiko, A. Martinkus dar sausio mėnesį kreipėsi į Seimo vadovybę, prašydamas inicijuoti parlamentinį tyrimą ir, nustačius galimus kriminalinės policijos veiklos pažeidimus, kreiptis Generalinėn prokuratūron.
„A. Martinkus, o kartu ir S. Skvernelis, labai norėjo įvelti Seimą į politinius debatus apie A. Martinkaus ir kriminalinės policijos veiklos peripetijas. Bet tam Seimo pirmininkė nematė jokio pagrindo ir pati perdavė medžiagą Generalinei prokuratūrai“, – priminė E. Gentvilas.
„Tokiu būdu buvo nuspręsta, kad nereikia parlamentinio tyrimo Seime dėl A. Martinkaus raštų ir laiškų. Todėl ir dabar nėra jokios prasmės integruoti į galimą parlamentinį tyrimą dėl „Pranešėjo ir Prezidento“ knygos šiuos dalykus, susijusius su A. Martinkumi“, – pridūrė ilgametis parlamento narys.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, buvęs LKPB pareigūnas A. Martinkus kreipėsi į teismą, prašydamas inicijuoti tyrimą dėl buvusių policijos vadovų veiksmų. Jis įtarė, kad buvę vadovai – buvęs LKPB viršininkas Rolandas Kiškis, jo pavaduotojas Andžejus Roginskis, buvęs Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas – neteisėtai sekė kitus pareigūnus.
Policija šiuos kaltinimus neigia ir tvirtina, kad tai yra manipuliacijos, iš pareigų atleisto pareigūno kerštas.
Mano, kad S. Skvernelis, siūlydamas į tyrimą įtraukti ir LKPB klausimus, bando padėti A. Stončaičiui
Visgi, parlamento daugumos atstovai įtaria, kad siūlydamas apsvarstyti LKBP temas tyrimo kontekste, S. Skvernelis gali turėti ir kitą interesą, susijusį su kolega Seime – Algirdu Stončaičiu.
Valdantieji tarp eilės klausimų VSD, departamento vadovui Dariui Jauniškiui, Prezidentūrai, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ir kitoms institucijoms, vieną klausimų bloką dedikavo ir buvusiam S. Skvernelio Vyriausybės kancleriui A. Stončaičiui – abejonės dėl politiko teisės dirbti su jautraus pobūdžio įslaptinta informacija koalicijos atstovams kilo jau praėjusių metų rudenį.
Remdamasi žiniomis, jog kriminalinė žvalgyba turi slaptą pažymą, kurioje neva minimi A. Stončaičio ryšiai su abejotinos reputacijos žmonėmis, Seimo Antikorupcijos komisija išreiškė ir nepasitikėjimą parlamentaru kaip komisijos pirmininku.
E. Gentvilo teigimu, A. Martinkus taip pat kalba apie galimai neteisėtą kriminalinės policijos tyrimą A. Stončaičio atžvilgiu. Todėl Seimui ėmusis analizuoti šią situaciją, liberalo nuomone, S. Skvernelis padėtų kolegai susigrąžinti gerą vardą.
„Ten (A. Martinkaus liudijime – ELTA) eina kalba apie tai, kad kriminalinei policijai buvo pavesta pradėti tyrimą, kuris nepalankus A. Stončaičiui. Ir gali būti, kad tas tyrimas pradėtas neteisėtai, kaip teigia A. Martinkus. Kitaip sakant, jeigu analizuotume atskirai A. Martinkaus laišką, tai analizuotume, ar pagrįstai buvo vykdomas tyrimas dėl A. Stončaičio, ar pagrįstai A. Stončaitis iki šiol yra tam tikrame nežinomybės debesyje“, – situacijos aplinkybes vardijo parlamentaras.
„Tai čia S. Skvernelio interesas – savo bendražygį A. Stončaitį nebūtinai reabilituoti, bet vykdyti tyrimą, kuriame A. Stončaitis atrodo kaip auka“, – apie tikrąsias ekspremjero siūlymo priežastis svarstė E. Gentvilas.
A. Vyšniauskas taip pat aiškino, kad buvusio LKPB pareigūno pareiškimai yra susiję su A. Stončaičiu.
„Jeigu norėtume išsiaiškinti ir tai, ką sako A. Martinkus, manau, kad reikėtų paanalizuoti leidimo A. Stončaičiui (dirbti su slapta informacija – ELTA) išdavimo aplinkybes. Jeigu ten viskas buvo padaryta tvarkingai, aš nemanau, kad A. Stončaičiui – tiek ir S. Skverneliui – reikėtų kažko bijoti“, – dėstė konservatorius.
ELTA primena, kad parlamento valdantieji suformulavo klausimus tyrimui dėl galimai neskaidrios ir neteisėtos VSD veiklos. Visgi, kol kas tęsiasi diskusijos, kokia forma pastarieji klausimai bus pristatyti ir pateikti atitinkamoms institucijoms.
Klausimai aprėpia ne tik VSD veiklą bei departamento vadovą Darių Jauniškį, bet ir prezidentą Gitaną Nausėdą, jo rinkiminę komandą, kampanijos finansus.Taip pat dalis klausimų buvo orientuota ir į galimus Prezidentūros ryšius su verslininku Igoriu Udoviciu. Parlamentarai formuluoja klausimus ir dėl opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario, dabartinio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio bei jam 2019 m. suteikto leidimo dirbti su slapta informacija.
Diskusijos dėl galimo parlamentinio tyrimo gimė pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
