30 metų policijoje dirbusio ir daugybę garsių nusikaltimų padėjusio atskleisti policijos komisaro A.Martinkaus, kuris 2020-aisiais pelnė Metų seklio titulą, karjera sužlugo po 2021 metų lapkričio mėnesį Policijos departamento pastato pusrūsyje vykusio pokalbio su KPB viršininko pavaduotoju S.Briginu ir kitais pareigūnais.
Tą dieną patyręs operatyvininkas buvo skubiai iškviestas atvykti į Policijos departamentą.
Jam paskambinęs tiesioginis vadovas, valdybos viršininko pavaduotojas Gintas Venclovas pasakė, kad kviečia atvykti KPB viršininko pavaduotojas S.Briginas ir Valstybės saugumo departamento darbuotojai, kuriems reikia pagalbos atliekant operatyvinį tyrimą. Prieš vykdamas į šį pokalbį A.Martinkus jau nujautė klastą. Mat komisaras jau seniai įtarė ir buvo sakęs, kad S.Briginas ir kiti aukšti KPB biuro pareigūnai galbūt siekia dėl savanaudiškų tikslų įsiterpti į mirusio milijonieriaus Raimondo Karpavičiaus turto dalybas, verčia klastoti dokumentus, rašyti melagingas pažymas.
Tokie kriminalisto įtarimai ypač sutvirtėjo po to, kai kriminalistai į R.Karpavičiaus sūnaus draugo Valdo Ivanausko (vardas ir pavardė pakeisti. – Red.), padedančio jam teismuose kovoti dėl palikimo, automobilį įmontavo klausymosi įrangą.
Kai V.Ivanauskas aptiko šią įrangą, A.Martinkus jam paskambino ir paprašė atiduoti – esą tai ypač brangi biuro aparatūra.
Jau susitikimo metu grąžindamas aparatūrą V.Ivanauskas išsakė daug karčių žodžių apie KPB vadovus, kurie esą yra priešingoje pusėje ir dalyvauja velionio turto dalybose.
Dar daugiau minčių sukėlė kitas susitikimas su V.Ivanausku.
Tuomet kartu buvęs A.Martinkaus tiesioginis vadovas G.Venclovas jam esą pareiškė: „Tu turi kaip įmanoma greičiau pasitraukti nuo testamento reikalų.“
Taigi eidamas į Policijos departamento pusrūsyje surengtą susitikimą su S.Briginu kriminalistas galbūt nujautė, kad bus kalbama apie R.Karpavičiaus testamento reikalus.
Prieš įeinant į patalpą buvo liepta palikti telefonus ir kompiuterius.
Šiam reikalavimui A.Martinkus pakluso – į specialią rakinamą spintelę sudėjo du asmeninius bei tris tarnybinius telefonus ir nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo“.
Dėl visa ko, įtardamas, kad gali sulaukti neteisėtų nurodymų, jis nutarė pasilikti tarnybinį diktofoną „Gnome“.
Paėmė visus telefonus
Tačiau įėjęs į pusrūsį operatyvininkas jokių saugumiečių neišvydo. Šalia S.Brigino stovėjo Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas Žydrūnas Butkevičius.
„Pamatęs juos supratau, kad esu įviliotas į už mano nugaros suplanuotas pinkles“, – prisiminė A.Martinkus.
S.Briginas liepė A.Martinkui atiduoti spintelės raktus, o visus jo telefonus ir kompiuterį nunešė į kitas patalpas.
„Ar gavai kyšį auksinę grandinėlę, kurią vėliau padovanojai žmonai? Ar gavai pinigų iš Klaipėdos milijonieriaus Igno? Ar baliavojai su kontrabandininkais?“ – tokią klausimų tiradą, įterpdamas riebius keiksmažodžius, anot A.Martinkaus, išbėrė S.Briginas.
Kriminalistas bandė aiškinti, kad jam tokie klausimai nesuprantami ir įžeidžia jį, sąžiningai 30 metų valstybei tarnavusį pareigūną.
Tačiau S.Briginas esą nesiklausė ir ant stalo padėjęs segtuvą pareiškė, kad ten yra visa informacija apie A.Martinkaus santykius su slaptu policijos bendradarbiu – vieno nusikalstamo susivienijimo lyderiu. Ir garsiai ištarė jo pavardę bei kitus duomenis.
„Viršininke, slapto bendradarbio tapatybė – valstybės paslaptis, o čia yra žmonių, kuriems negalima to žinoti“, – perspėjo A.Martinkus, turėdamas galvoje patalpoje esantį Ž.Butkevičių.
Pokalbiui baigiantis S.Briginas pareiškė, kad jei A.Martinkus nori įgyti jo pasitikėjimą, privalo pasitikrinti melo detektoriumi.
Pavaldinys atsakė, kad jam nėra ko slėpti ir jis yra pasirengęs atlikti šią procedūrą.
Bet jau išėjus iš pusrūsio A.Martinkui buvo liepta atiduoti kabinete esančio seifo raktą ir du tarnybinius kompiuterius.
Kreipėsi į prokuratūrą
Supratęs, kad ruošiamasi su juo susidoroti, po kelių dienų operatyvininkas ryžosi kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir papasakoti apie KPB vadovų daromus pažeidimus.
Pareigūnas tvirtino gaudavęs nurodymus sufabrikuoti tarnybinius pranešimus, po kurių būdavo sekami politikai ir aukšti policijos pareigūnai, o gauta informacija esą naudojama asmeniniams tikslams.
Dėl asmeninio intereso, A.Martinkaus įsitikinimu, buvo bandoma kištis ir į mirusio milijonieriaus R.Karpavičiaus turto dalybas.
Kriminalistas teigė, kad siekiant išgelbėti biuro reputaciją buvo nuolat dangstomi ir žemesnių pareigūnų nusikaltimai.
Kaip pavyzdį A.Martinkus nurodė Klaipėdos policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėją, kuris galėjo pasisavinti kilogramą kokaino ir bandė jį parduoti už 45 tūkstančius eurų.
Ši informacija buvo perduota biuro vadovams, tačiau, A.Martinkaus žiniomis, nebuvo pradėtas nei tarnybinis patikrinimas, nei ikiteisminis tyrimas.
Tuo metu narkotikus galbūt pavogęs pareigūnas buvo tyliai perkeltas į patrulinę tarnybą.
Slapti tarnybiniai pranešimai buvo surašyti ir apie Vilniaus policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūną, kurį esą finansavo viena sostinės nusikalstama grupuotė. Šio pareigūno atžvilgiu taip pat nebuvo pradėtas joks tyrimas, o jis pats perkeltas į kelių policiją.
Generalinei prokuratūrai taip pat buvo pateikta informacija apie tuomečio KPB vadovo Rolando Kiškio (dabartinis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius) galimus artimus ryšius su Ukmergės šešėlinio pasaulio veikėjais.
Ši informacija pasirodė rimta, ir Generalinės prokuratūros sprendimu 2021 m. gruodžio 21 d. A.Martinkui buvo suteiktas pranešėjo statusas.
Perdavė pareiškimą
Kai kriminalistas oficialiai tapo pranešėju, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) prokuroras Antanas Stepučinskas jam paaiškino, kaip reikėtų perduoti dokumentus ir įrodymus apie KPB vadovų daromus pažeidimus.
Laikydamasis šių instrukcijų A.Martinkus prokuratūrai perdavė savo pareiškimą dėl, jo nuomone, S.Brigino atskleistos valstybės paslapties – slapto policijos bendradarbio tapatybės atskleidimo pašaliniam žmogui – Ž.Butkevičiui.
Prie pareiškimo buvo pridėtas garso įrašas, kuriame buvo užfiksuotas pusrūsyje vykęs pokalbis.
Šį pareiškimą gavo Generalinės prokuratūros ONKTD vadovas Artūras Urbelis ir jau kitą dieną specialiu paštu persiuntė asmeniškai policijos generaliniam komisarui Renatui Požėlai su pavedimu ištirti, ar teisėtai S.Briginas atskleidė slapto bendradarbio tapatybę Ž.Butkevičiui.
Įrašas – iš rankų į rankas
Tačiau pavedimas buvo perduotas ne R.Požėlai, o atiteko vienam galimam tiriamajam dėl valstybės paslapties atskleidimo. Atplėštą voką, kuriame, be pavedimo, buvo garso įrašas, jam perdavė generalinio komisaro pavaduotojo sekretorė. Porą dienų šį įrašą palaikęs Ž.Butkevičius, matyt, suprato, kad tai adresuota ne jam, ir grąžino sekretoriatui. Po to šie slapti dokumentai keliavo iš rankų į rankas.
„Prokuroro pavedimas su įrašu buvo patekęs ne pas vieną sekretoriato darbuotoją, kol pakliuvo už ūkio reikalus atsakingam generalinio komisaro pavaduotojui Sauliui Tamulevičiui, o šis pavedimą peradresavo Žmogiškųjų išteklių ir teisės valdybos skyriaus vedėjui.
Pastarasis, susipažinęs su KPB agentūrinio darbo subtilybėmis, slaptaisiais bendradarbiais, necenzūrine vadovų leksika, perdavė įrašą vienam pavaldinių. Ir tik tuomet dokumentą gavo generalinis komisaras, kuriam jis asmeniškai ir buvo adresuotas“, – pasakojo A.Martinkus.
Kriminalisto įsitikinimu, arba Policijos departamento sekretoriate yra visiška netvarka, arba buvo koks nors nurodymas visus su juo susijusius dokumentus pirmiausia perduoti ne generaliniam komisarui, o Ž.Butkevičiui.
„Taigi pareigūnas, kurį aš prašiau nušalinti nuo pavedimo tirti valstybės paslapties atskleidimo atvejį, savavališkai nusprendė perimti pavedimą.
Taip susidarė sąlygos įgyti laiko ir pasitarti su S.Briginu dėl veiksmų prieš mane“, – sakė A.Martinkus.
Paskelbė paslaptimi
Vis dėlto ką daryti su garbės nedarančiu garso įrašu? Regis, toks klausimas sužinojus, kad įrašas klaidžioja departamento koridoriais, KPB vadovus kamavo tik porą savaičių. Galiausiai buvo nuspręsta – reikia tą įrašą paskelbti valstybės paslaptimi ir tuomet niekas nieko apie jį nesužinos.
Taip ir buvo padaryta – praėjusių metų vasario 9 dieną buvo sušaukta vadinamoji KPB speciali ekspertų grupė. Ji įrašui suteikė žymą „slaptai 75 metams“.
A.Martinkaus advokatas Edgaras Dereškevičius įsitikinęs, kad šis sprendimas neteisėtas ir skirtas visiems galams paslėpti: „Norint sukviesti tokią komisiją būtinas Policijos departamento įgaliojimas. Tokio įgaliojimo nebuvo. Susirinko 4 žmonės iš savų ir nusprendė. Ir tik po to informavo Policijos departamentą.“
Kai garso įrašas oficialiai tapo slaptas, atsirado pretekstas valstybės paslapties atskleidimu apkaltinti ne S.Briginą, o A.Martinkų, kuris garso įrašą perdavė Generalinės prokuratūros departamento vadovui A.Urbeliui, galinčiam kontroliuoti ne tik KPB, bet ir visų teisėsaugos institucijų veiklą.
Po trumpo patikrinimo KPB surašė išvadą, kurioje teigiama, kad A.Martinkus padarė šiurkščius darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimus, nes „atskleidė valstybės paslaptį sudarančią informaciją Generalinės prokuratūros vyriausiajam prokurorui A.Urbeliui, neturinčiam teisinių įgaliojimų susipažinti ir kuriam nereikia susipažinti ir dirbti su šia valstybės paslaptį sudarančią informacija, t.y. slaptai su kriminalinės žvalgybos subjektu bendradarbiaujančio asmens tapatybės duomenimis, informacija – susijusia su agentūrinės veiklos organizavimu ir vykdymu“.
Apsauga – nieko verta
Po šios išvados žaibo greičiu prasidėjo susidorojimas su A.Martinkumi. Paaiškėjo, kad viešai deklaruojamas pranešėjų apsaugos įstatymas – tuščia vieta.
Nors įstatymas ne tik draudžia pranešėją nušalinti nuo pareigų, atleisti iš darbo, bet ir panaikinti teisę dirbti su valstybės paslaptį turinčia informacija, niekas į tai nekreipė dėmesio.
Iš pradžių A.Martinkus naiviai tikėjo, kad pranešėjo statusas jį apsaugos nuo susidorojimo, todėl vos tik buvo nušalintas nuo pareigų, apie tai informavo Generalinę prokuratūrą.
„Generalinė prokuratūra jiems oficialiai pranešė, kad esu pranešėjas ir privaloma mane grąžinti į darbą, tačiau niekas į tai nereagavo“, – sakė A.Martinkus.
Užuot grąžinus į pareigas, A.Martinkui buvo liepta pasitikrinti melo detektoriumi. Pareigūnas tam neprieštaravo, nors gerai žinojo metodus, kaip galima išgauti norimą rezultatą.
Varginanti procedūra užtruko beveik 8 valandas. Buvo užduodama daugybė klausimų, tačiau tarp jų nuolat buvo kartojami keli pagrindiniai: „Ar tareisi paimti kyšį?“, „Ar atskleidei tarnybinę informaciją?“, „Ar neteisėtai susitikinėjai su slaptais bendradarbiais?“
Į visus šiuos provokuojančius klausimus kriminalistas atsakė „ne“.
Po šio patikrinimo kompiuteris pateikė kategorišką išvadą – A.Martinkus sako tiesą.
Iš darbo išspyrė žaibiškai
Nepaisant to, buvo kreiptasi į Vidaus reikalų ministerijos specialią ekspertų komisiją, kuri praėjusių metų birželio 29 dieną pasiūlė vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei panaikinti A.Martinkui leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
Ministrė jau kitą dieną šį siūlymą patvirtino, o netrukus patyręs kriminalistas buvo atleistas iš darbo.
Maža to, Valstybės saugumo departamentas A.Martinkų patraukė administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis Policijos departamento pusrūsyje padarytą įrašą perdavė Generalinei prokuratūrai.
Nežada lengvai pasiduoti
Bet visaip gniuždomas buvęs komisaras nenuleidžia rankų ir kovoja už savo tiesą. Tiesa, tai bent kol kas primena kovą su vėjo malūnais.
A.Martinkaus siųstas prašymas Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen sudaryti parlamentinę komisiją tirti galimus KPB vadovų pažeidimus atsidūrė stalčiuje.
Kol kas pralaimimos bylos ir teismuose. Vilniaus apygardos administracinis teismas sausį atmetė A.Martinkaus prašymą sugrąžinti į buvusias pareigas. O neseniai Vilniaus apylinkės teismas atsisakė panaikinti Valstybės saugumo departamento paskirtą nuobaudą.
Tačiau nei vienas, nei kitas teismas detaliau nepasisakė dėl įstatyme numatyto draudimo atleisti pranešėju pripažintą asmenį iš darbo ar panaikinti jam leidimą dirbti su slapta informacija.
„Lietuvos rytas“ paprašė situaciją pakomentuoti Policijos departamento vadovų, tačiau iki šiol jokio atsakymo negavo.
Skandalingą informaciją pavadino šmeižtu
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, prieš kurį laiką A.Martinkus pažėrė sunkių kaltinimų policijos vadovybei. Buvusio kriminalisto teigimu, jis buvo sulaukęs nurodymo melagingai susieti Palangos gelbėtojų stoties vadą J.Pirožniką su Kauno Kamuolinių grupuote.
Anot buvusio pareigūno, kovojant dėl įtakos be pagrindo taip pat buvo renkami duomenys apie tuometį pasienio vadą R.Požėlą, tuometį Vyriausybės kanclerį A.Stončaitį, tuometį Kauno apskrities policijos viršininką D.Žukauską, kelis Seimo narius.
Bet Kriminalinės policijos biuro vadovas S.Briginas buvusio ilgamečio biuro pareigūno A.Martinkaus paskelbtą informaciją apie galbūt neteisėtus kriminalinės žvalgybos tyrimus pavadino šmeižtu. Vadovo teigimu, iš tarnybos atleistas kriminalistas tokiu būdu kerštauja.
Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB)Policijos departamentasMetų seklys
Rodyti daugiau žymių
