„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“ dalyvavęs Vokietijos Bundesvero atsargos leitenantas Jakobas Wollensteinas papasakojo apie vienintelį vokiečių karių pageidavimą Lietuvoje ir paaiškino, kaip ir kada, karo Lietuvoje atveju, į kovą stotų vokiečiai.
Koks Vokietijos karių nusiteikimas Lietuvoje?
Neseniai Rukloje apsilankęs ir su vokiečių kariais bendravęs Vokietijos Bundesvero atsargos leitenantas J.Wollensteinas teigė, kad vokiečiai gyvenimo sąlygomis Lietuvoje yra patenkinti.
„Jie sako, kad nuotaika yra labai gera, kad lietuviai juos priima labai širdingai. Vienintelis dalykas, kurio, anot jų, trūksta – kad Rukloje nėra saunos. Taip jie juokavo“, – sakė J.Wollensteinas.
Tiesa, anot J.Wollensteino, vokiečių kariai pripažįsta, kad visiems kariams Lietuvoje neužtenka infrastruktūros dabar gyventi taip, kaip Olandijoje, bet apskritai sąlygos yra geros, todėl jie nesiskundžia.
„Jie teigė matantys, kad infrastruktūros dar trūksta, tačiau taip pat mato, kad ją ruošia, parodė projektus, kur dabar statoma infrastruktūra priimti dar daugiau karių ne tik iš Vokietijos, bet iš viso NATO Aljanso“, – nurodė jis.
Tuo pačiu J.Wollensteinas pasidžiaugė ir itin aukštu vokiečių karių kvalifikacijos lygiu.
„Vokiečių kariuomenės atstovai mums paaiškino, kuo skiriasi Vokietijos ir JAV kariuomenės – amerikiečiai siunčia rekrutus, kurie čia, Lietuvoje ar Lenkijoje, tik pradeda mokytis, pavyzdžiui, kaip vairuoti tanką.
Tuo metu visi vokiečiai prieš važiuojant į Lietuvą devynis mėnesius tik ruošiasi šiai misijai – būti Lietuvoje, susipažinti, kokios čia sąlygos“, – dėstė atsargos leitenantas.
Be to, J.Wollensteinas atskleidė, kad Vokietijos ir Lietuvos kariškių santykiai yra nepalyginamai geresni nei tai, ką matome tarp politikų.
„Suprantama, kad dabar reikia naudoti tą energiją, visi kalba apie tai, kad grėsmė iš Rusijos pusės yra, nors ekspertai supranta, kad Rusijai reikia penkerių metų atkurti savo potencialą“, – kalbėjo jis.
Lietuvos gynyba – nuo kurio momento?
Tuo metu paklaustas, kada, Lietuvos užpuolimo atveju, šalyje esantys Vokietijos kariai įsitrauktų į kovą – ar veiktų iš karto su Lietuvos kariuomene, ar dar reikėtų politinio sprendimo ir nurodymo iš Berlyno, J.Wollensteinas svarstė, kad kariai čia tam ir yra, kad iš karto veiktų.
„Lietuvos užpuolimas būtų Trečiojo pasaulinio karo pradžia. Tai yra vienintelė raudona linija, V.Putinas supranta, kad NATO teritorija yra neliečiama. Kol kas jis labai aiškiai mato, kad užpulti negali ir net nebegrasina branduolinėmis bombomis. (...)
Man atrodo, Bundesveras Lietuvoje ir yra dėl to, kad 5-tasis straipsnis – jog visi giname užpultą NATO šalį, nepriklausytų nuo politinio sprendimo, bet kad kuo greičiau visi galėtų įgyvendinti tą straipsnį.
Todėl mes esame čia, ne tik Berlyne. Tačiau galiausiai vis tiek reikės politinių sprendimų – ką siųsime, kas paskui atvažiuos“, – nurodė atsargos leitenantas.
Tuo metu buvęs kariuomenės vadas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Pocius pabrėžė, kad kiekvienas Lietuvos kariuomenėje tarnaujantis karys yra ir NATO karys, todėl jokio skirtumo nėra – ar tai vokiečių, ar amerikiečių karys.
„Kadangi mūsų valstybės priklauso NATO Aljansui, tai mes visi esame NATO ir giname tą teritoriją, kurioje mes esame. Jeigu kartais priešiškos pajėgos įžengtų į Lenkiją, mes vienodai turėtume reaguoti, kadangi esame to paties Aljanso nariai“, – laidos metu kalbėjo A.Pocius.
Jo teigimu, kiekvienas dalinys žino, kokios galimybės, įgaliojimai ir funkcijos gynybos planuose yra suteiktos dalinių vadams, žinoma, kaip atrodys sąveika tarp nacionalinių ir NATO gynybos planų.
„Tam jie ir atvažiavę, ir mokosi – ne tik važinėja po poligonus, bet atidirba ir tuos numatytus planus: kokie keliai, kokios kryptys. Sąveika atidirbama pratybų metu“, – paaiškino buvęs kariuomenės vadas.
Kaip reaguoja vokiečių visuomenė?
Tiesa, Vokietijoje jau šiuo metu, karo Ukrainoje kontekste, nuolat vyksta taikos maršai, Bundestage – bent dvi partijos, iš esmės remiančios Rusiją.
Ar karo NATO teritorijoje Vokietijos visuomenė ir toliau palaikytų šią misiją, o gal vėl prasidėtų diskusijos: „O ką mes veikiame tose Baltijos šalyse? Kodėl turi žūti vokiečių kariai?“.
Vokietijos atsargos leitenantas J.Wollensteinas įsitikinęs, kad, jeigu prasidėtų karas NATO teritorijoje, nebūtų jokio kito sprendimo, tik kovoti.
„Jeigu žiūrime į vokiečių nuomonės apklausas, tai 60–65 proc. žmonių remia, kad Vokietija siunčia ginklus į Ukrainą ir mano, kad siunčiama per mažai, ir tik 20 proc. mano, kad siunčiama per daug“, – įvardijo jis.
Buvęs kariuomenės vadas A.Pocius savo ruožtu pabrėžė, kad kariai supranta, kokią profesiją pasirinko.
„Tai yra kario kasdienybė. Policija irgi dirba savo darbą, susiduria su kriminaliniais nusikaltėliais ir žūsta, gaisrininkai gesina gaisrus, nelaimingų atsitikimų metu taip pat žūsta, bet vis tiek žmonės renkasi tas profesijas.
Taip pat ir su kariuomene – žmonės renkasi tą profesiją žinodami, kad yra rizika“, – kalbėjo A.Pocius.
