Tokią detalę uosto ir miesto informaciniame puslapyje šią savaitę pamatė portalo lrytas.lt skaitytoja, kuri prisipažino, kad informacija apie vieną iš lankytinų objektų ją nemenkai nustebino.
Tiesa, Klaipėdos miesto savivaldybė nuo platformos atsiriboja, ir teigia esanti su ja visiškai nesusijusi.
„Ieškodama internete informacijos apie Klaipėdos skulptūras, radau puslapį uostasinfo.lt.
Ir ką matau? Tarp lankytinų objektų – sovietinių karių memorialas ir raginimas nepamiršti jo aplankyti, pagerbti žuvusių atminimą. Neturiu daugiau ką pasakyti...“, – nusivylimo neslėpė moteris.
Tarp gausybės žmonių lankomų vietų, tokių kaip paminklas Martynui Mažvydui, paminklas vieningai Lietuvai „Arka“, Lietuvos vardo 1000-mečio paminklas, taip pat galima pamatyti ir dar vieną objektą – memorialą, skirtą „žuvusiems kovojant prieš nacistinę Vokietiją“.
Uostasinfo.lt svetainėje pabrėžiama ir tai, jog gegužės 9-ąją – vadinamąją Pergalės dieną – prie šio memorialo visada ateina žmonės, o ši vieta esą žymi tai, kad sovietų kariai žuvo gindami „šį kraštą ir Baltijos uostą“.
„1945 metais prie S.Daukanto gatvės ir Mažvydo parko įrengtos karių kapinės. Čia palaidoti 685 tarybiniai kariai, iš kurių aštuoniolika yra nežinomi. Kapinės užima 3843 kv. m. plotą. 1975 metais Klaipėdoje iškilo memorialas sovietų kariams, žuvusiems mūšiuose už Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą.
Pagal skulptoriaus J.Vertulio projektą sukurtas paminklas – vertikali, ažūrinė balto betono plokštė, primenanti du sujungtus obeliskus. Viršutinėje angoje pritvirtintas kalavijas su nuleista rankena – taikos simbolis.
Iš 56,2 tūkst. žmonių, dalyvavusių 4-osios smogiamosios armijos operacijoje, oficialūs sovietų nuostoliai nuo sausio 25 iki vasario 4 d. buvo 403 žuvusieji ir 1066 sužeistieji. Tačiau šie duomenys, matyt, nėra galutiniai, nes vien Klaipėdos memorialiniame komplekse esančiose lentelėse yra įrašytos 695 žuvusiųjų pavardės.
Sausio 28 d. – Klaipėdos išvadavimo diena ir Gegužės 9 d. prie karių kapinių memorialo visada ateina žmonės. Nepamirškime ir pagerbkime tuos, kurie atliko savo kario ir pilietinę pareigą, žuvo tam, kad šis kraštas ir Baltijos uostas vėl priklausytų Lietuvai.
Mes turime gerbti kritusius karius, vertinti jų žygdarbį bei perduoti tuos jausmus kitoms kartoms“, – prie memorialo nuotraukų rašė uostasinfo.lt.
Prie šios informacijos pridėtos ir dvi memorialo nuotraukos, jose – prie paminklo padėtos gėlės ir būrys žmonių.
Iš viso svetainėje nurodytos 29 skirtingos Klaipėdoje esančios skulptūros bei paminklai.
Su platforma uostasinfo.lt portalui lrytas.lt susisiekti pavyko, tačiau į užduotus klausimus jos atstovai atsakyti nesutiko.
Savo ruožtu Klaipėdos miesto savivaldybė nuo šios svetainės atsiriboja.
„Klaipėdos miesto savivaldybė niekaip nėra susijusi su Jūsų minimu portalu, todėl nesiimame vertinti šios privačios iniciatyvos. Savivaldybė apie šią iniciatyvą – kvietimą turistams – nėra gavusi jokių užklausų“, – portalui lrytas.lt atsiųstame atsakyme teigė savivaldybės atstovai.
Tiesa, jie pridūrė ir tai, jog skulptūrų parke, S.Daukanto gatvėje esantis memorialas sovietų kariams miesto tarybai priėmus atitinkamą sprendimą buvo demontuotas.
Dar pernai parengtos ir rekomendacijos
Portalas lrytas.lt primena, jog šalies savivaldybėms ėmus nukelti sovietinius paminklus, paveldotvarkininkai parengė rekomendacijas, kaip sklandžiai demontuoti paminklus Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietose, laikantis teisinio reglamentavimo.
Dar praėjusių metų balandį kultūros ministras Simonas Kairys pasirašė įsakymą, keičiantį kriterijus, pagal kuriuos sovietiniai paminklai kapinėse iki tol buvo saugomi paveldą reglamentuojančių įstatymų. Atnaujintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašas atvėrė galimybes šiuos paminklus nukelti.
„Prasidėję sovietinių paminklų nukėlimo procesai savivaldybėse sukėlė tam tikrų praktinių klausimų, į ką pirmiausia kreiptis dėl paminklo apsaugos nereikalingumo, ką su nukeltais paminklais daryti toliau ir t. t. Kultūros paveldo departamentas operatyviai sureagavo į dažniausiai kylančius klausimus ir parengė konkrečias bei išsamias rekomendacijas, kaip deramai ir sklandžiai įgyvendinti visą šį procesą“, – sakė S.Kairys.
Kultūros paveldo departamentas (KPD) parengė ir Lietuvos savivaldybių administracijoms bei Lietuvos savivaldybių asociacijai pateikė išsamias rekomendacijas dėl Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų ir jose esančių paminklų.
Rekomendacijose pažymima, kad tuo atveju, jeigu Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietai nustatytas vietinis reikšmingumo lygmuo, dėl jos apsaugos nereikalingumo turi spręsti savivaldybės Vertinimo taryba.
Jei tokia Vertinimo taryba nėra sudaryta, sprendimus priima KPD sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Ruošiantis demontuoti paminklus savivaldybių administracijoms pirmiausia rekomenduojama įvertinti, ar juos galėtų priimti saugoti arba eksponuoti savivaldybių muziejai ar kitos tam skirtos erdvės.
Jei tokių galimybių savivaldybėje nėra, demontuotus paminklus rekomenduojama perduoti muziejui „Grūto parkas“.
