Trečiadienį buvo sakomos baigiamosios kalbos – ieškinį pateikusio Kultūros paveldo departamento atstovai prašė teismo įpareigoti V. Matijošaitį ir kitus atsakovus solidariai atlyginti bendrą 33 tūkst. 995 eurų žalą, kuri buvo padaryta nugriaunant kultūros vertybes.
Atsakovų atstovai savo ruožtu prašė atmesti paveldosaugininkų reikalavimus.
Spendimas platų atgarsį sukėlusioje byloje bus skelbiamas gegužės 2 dieną.
Kartu su V. Matijošaičiu atsakovais patraukti jo šeimos valdoma bendrovė „Kauno saulėtekis“ ir griovimo darbus vykdęs šios bendrovės statybos projektų vadovas Andrius Šumskas.
A.Šumskas anksčiau buvo pripažinęs, jog nugriovė statinius – kultūrinę reikšmę turėjusius svirną ir tvartą.
Kauno meras nepasirodė nė viename posėdyje, pavedęs jį atstovauti advokatui. Teismas nusprendė, jog V. Matijošaičio, kaip atsakovo, apklausa nėra būtina.
Piktinosi mero savivale
Dėl skandalų nuolat kritikuojamas V. Matijošaitis įsigijo Kačiūniškės dvarą 2017 metais.
Kultūros paveldo departamento Teisės ir personalo skyriaus vedėjo Andriaus Vaicekausko tvirtinimu, įsigydamas dvaro sodybą meras buvo raštu įpareigotas darbus, susijusius su paveldo tvarkymu, derinti su šios srities specialistais.
Tačiau to nebuvo padaryta – nugriovus į Kultūros vertybių registrą įrašytus pastatus, svirno vietoje be leidimo ir projekto iškilo naujas statinys.
A.Vaicekauskas tokius veiksmus viename ankstesnių teismo posėdžių pavadino nežabota savivale – istoriniai objektai buvo tiesiog sunaikinti.
KPD teisininkas neslėpė nuostabos, kodėl meras nesikonsultavo su paveldosaugininkais – pastarieji jį būtų informavę, kaip tvarkyti paveldui priklausančius statinius.
Tikino gavęs žodinį leidimą
Tuo tarpu V. Matijošaitis anksčiau tikino, jog jis buvo gavęs žodinį paveldosaugininkų leidimą nugriauti šiuos abu prastos būklės statinius.
A.Šumskas už kultūrinę reikšmę turinčių statinių nugriovimą buvo nubaustas administracine 300 eurų bauda.
Kultūros paveldo departamento duomenimis, 1929 metais Kačiūniškių dvarelyje kanauninko Juozo Meškausko iniciatyva įsikūrė vienuolės benediktinės. Čia jos užveisė sodą ir pastatė dvaro rūmus.
Sovietmečiu vienuolyną uždarius, rūmai tapo gyvenamuoju namu.
