VRM darbo grupė, atlikusi VST funkcijų peržiūrą, veiklos auditą, praėjusią savaitę paskelbė siūlantys tarnybą integruoti į policiją, numatant, kad karo padėties atveju VST išliktų ginkluotųjų pajėgų sudėtine dalimi. Planuojama, jog policijos sudėtyje VST veiktų kaip specializuotas padalinys.
Viliasi, kad frakcija bus vieninga
Anksčiau Eltos kalbintas valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas neskubėjo vertinti siūlomos VST pertvarkos, pabrėžęs, kad pirmiau nori susipažinti su ruošiamais, reformai reikalingais teisės aktais. Jo įsitikinimu, svarbiausia, kad VST pareigūnai nebūtų paversti eiliniais policijos pareigūnais.
„Savo prigimtimi VST turėjo specifines funkcijas, išskirtines funkcijas – protestų malšinimo, kai jie perauga į masinius neramumus, kritinės infrastruktūros objektų apsauga ir t.t. Aš tikiu, kad kai kurias funkcijas tikrai galima suintegruoti su kitų institucijų funkcijomis, bet tai buvo išskirtinės funkcijos, kai kuriais atvejais specifinės ir negalima jų paversti tik policijos pareigūnais“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Kitas konservatorius, TS-LKD frakcijos Seime seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma taip pat neskubėjo vertinti siūlomos VST reformos. Anot jo, būtina plačiau, detaliau aptarti, kokios konkrečiai funkcijos viešojo saugumo pareigūnams būtų priskirtos, jei šie dirbtų policijos sistemoje.
„Svarbu, kad yra pabrėžiama, kad ta struktūra liktų kariuomenės integralia dalimi. Kada jos panaudojimas būtų efektyvesnis, čia reikia diskutuoti. Galbūt integravimas į policijos sudėtį leistų ją plačiau panaudoti, net tik specifiniais atvejais, kai yra riaušių malšinimas, neramumai kalėjimuose“, – Eltai kalbėjo J. Razma.
Parlamentaras teigė, kad diskutuojant dėl VST pertvarkos, būtina daug dėmesio skirti ir pačių VST pareigūnų nuraminimui, siekiant, jog jie dėl galimos reformos nepaliktų tarnybos.
„Turime vertinti ir tą pavojų, jeigu apie jį užsimenama, bet, jeigu būtų pareigūnams išaiškinta, kad jų garantijos nesumažėja, atlyginimai ir visokie priedai nesumažėja, nesuprantu, kodėl tas statuso pasikeitimas turėtų skatinti juos trauktis iš tarnybos“, – aiškino konservatorius.
J. Razma, paklaustas, kaip reaguoja į kolegos L. Kasčiūno pastabas dėl siūlomos VST reformos ir ar konservatoriai žada būti vieningi šiuo klausimu, atsakymo pateikti neskubėjo. Jis vis dėlto vylėsi, kad tarnybos pertvarkos modelį aptarus TS-LKD frakcijoje, bus prieita vieningos nuomonės.
„Manau, kad sugebėsime suvokti, kur yra daugiau pliusų, kur yra daugiau minusų. Jeigu Vidaus reikalų ministerija yra tvirtai įsitikinusi, kad reikia tokios reformos ir naujasis vadovas (laikinasis VST vadovas Arūnas Paulauskas – ELTA) ją taip ryžtingai siūlo, tai manau, kad jie turi argumentų, kad įtikintų frakciją“, – aiškino TS-LKD atstovas.
Liberalų atstovas primena ministrės ir buvusio vado konfliktą
Eltos kalbintas valdančiosios koalicijos partnerių Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime atstovas, NSGK narys Raimundas Lopata teigė manantis, kad VST pertvarka gali įplieksti nemažai aistrų parlamente.
Jis neslėpė teigiamai vertinantis patį norą reformuoti tarnybą, tačiau kartu kėlė klausimus apie tai, kokios yra šios iniciatyvos priežastys. R. Lopata neatmetė versijos, kad pasiūlymas VST integruoti į policiją gali būti susijęs ir su vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės konfliktu su buvusiu VST vadovu Ričardu Pociumi.
„Mano pirmoji reakcija ir buvo, kad tai sukels aistras, o kadangi tai inicijuoja Vidaus reikalų ministerija, tai susiję su ministrės santykiu su buvusiu tarnybos vadu. (...) Nesu tikras, ar taip yra, bet, kad tokia interpretacija bus, tikrai neabejoju.
Kita vertus, galimas daiktas, kad pirminis impulsas yra prisimenant įvykius prie Seimo su vadinamuoju Šeimų maršu ir absoliučiu pasimetimu iš tarnybos, kuri turėjo atitinkamai reaguoti į įvykius. Kaip suprantu, buvo patvirtintas planas, kaip veikti tokiose situacijose, bet kažkas nesuveikė. Klausimas, kodėl. Ir tie aiškinimaisi, matyt, spėčiau, atvedė prie būtinybės kažką reformuoti“, – su Elta mintimis dalijosi R. Lopata.
ELTA primena, kad praėjusių metų spalį R. Pocius, palikęs VST vado pareigas, apkaltino vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę mobingu, teigė, kad ne kartą buvo žeminamas. Jis tąkart aiškino, kad tarnybos esą buvo perspėtos apie tai, kad 2021 m. rugpjūtį prie Seimo gali kilti riaušės, tačiau galimiems neramumams nesiruošė, o riaušių metu, pasak R. Pociaus, surinkus pajėgumus, niekas jiems nevadovavo. A. Bilotaitė kaltinimus atmetė ir savo ruožtu atskleidė, kad jau kurį laiką būta nepasitenkinimo R. Pociaus veikla – jo esą nebūdavo darbe, jis praleisdavo svarbius institucijų pasitarimus.
Liberalų sąjūdžio atstovas R. Lopata, kalbėdamas apie siūlomą VST pertvarką, neslėpė turintis klausimų ir apie tai, kokios būtų viešojo saugumo pareigūnų funkcijos policijos sistemoje.
„Kontroversijų tai sukels ir dėl specifikos niuansų, rimtų niuansų, kurie egzistuoja kaip skirtumai tarp VST ir policijos. Problema yra tame, kad VST inkorporavimas nesukeltų naujų įtampų, štai, kur gali būti problemos.
Darbo specifika skiriasi. Kas yra policininkas, yra vienas dalykas, o VST juk yra visai kas kita. Toks supratimas yra galiojantis ir pačiose struktūrose“, – svarstė NSGK narys.
Ir vėl viską sužinojo iš žiniasklaidos
Valdančiosios koalicijos partnerių Laisvės partijos narys, parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius Eltai sakė VST pertvarkos idėją vertinantis teigiamai.
„Manau, kad tie pasiūlyti sprendimai yra savalaikiai ir jie padeda išlaikyti tą struktūrą tokią, kokia ji yra dabar. Tiesiog tai yra tarnybos optimizavimo sprendimai“, – komentavo Laisvės partijos narys.
T. V. Raskevičius, kalbėdamas apie VST reformos įgyvendinimą, akcentavo, kad šiuo atveju būtina įsiklausyti į profesinių sąjungų pastabas.
Laisvės partijos narys vis dėlto neslėpė šiuo atveju turintis pastabų koalicijos partneriams konservatoriams. T. V. Raskevičius tikino, kad apie siūlomą VST pertvarką sužinojo ne iš koalicijos partnerių, o iš žiniasklaidos.
„Man nėra tekę dalyvauti koaliciniuose formatuose, kuriuose būtų aptartas šitas klausimas, ir dar, mano žiniomis, jis nebuvo aptartas, nebent kažką praleidau.
Bet šitai Vyriausybei yra būdingi pasiūlymų dėl reformų pristatymai viešai prieš pristatant juos koalicijai. Tai pastebima ir dėl šios reformos, ir dėl mokesčių reformos. Mes tikrai dažnai neišvengiame tokių situacijų, kai koalicijos partneriai, kurių balsai yra instrumentiniai ir labai reikalingi reformoms priimti, apie reformas ir jų turinį, pirmiausia, sužino iš žiniasklaidos“, – tvirtino T. V. Raskevičius.
Bedė pirštu į besidubliuojančias funkcijas
ELTA primena, kad VRM sudaryta darbo grupė, atlikusi VST veiklos auditą, funkcijų peržiūrą, siūlo tarnybą integruoti į policijos sudėtį. Darbo grupė siūlo šį jungimą atlikti, numatant, kad VST karo padėties atveju išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės teigimu, darbo grupės atlikta VST funkcijų peržiūra parodė, kad tarnyba unikalių funkcijų neatlieka, visos tarnybos vykdomos funkcijos yra dubliuojamos kitų Lietuvos statutinių institucijų. A. Bilotaitė pažymėjo, kad daugiausia, tai yra net 6, VST vykdomas funkcijas vykdo Lietuvos policija, 4 – Lietuvos kalėjimų tarnyba, po 3 funkcijas – Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Vadovybės apsaugos tarnyba.
Darbo grupė, įvertinusi VST veiklos efektyvumą, įžvelgė tarnybos darbo organizavimo trūkumus, tarnybos administracinių ir kitų gebėjimų stoką, modernių informacinių technologijų ir kitų darbo organizavimo įrankių trūkumą. Taip pat konstatuota, kad tarnyboje neužimta 30 proc. pareigybių, ilgus metus nebuvo sprendžiamas naujų pareigūnų pritraukimo ir paruošimo klausimas, nėra pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo bazės, todėl neužtikrinamas vienodas pareigūnų pasirengimas veikti esant įvairioms situacijoms.
