Po kelis mėnesius trukusio tyrimo, trečiadienį VTEK konstatavo, kad G. Norkūnas supainiojo viešus ir privačius interesus, tinkamai nedeklaravęs turimų valstybinės įmonės „Ignitis grupė“ akcijų bei nenusišalinęs nuo kai kurių sprendimų, susijusių su įmonės veikla.
Pasak Seimo nario Luko Savicko, toks viceministras tikrai nebegali toliau eiti pareigų.
„Be to, būtina išanalizuoti sprendimus, kuriuos priėmė viceministras, ir įvertinti, ar jie nebuvo žalingi valstybei atsižvelgiant į tai, kad politikas veikė painiodamas viešus ir privačius interesus“, – išplatintame pranešime cituojamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas L. Savickas.
Demokratų teigimu, šioje situacijoje politinė atsakomybė krenta ir ant konservatorių deleguotos finansų ministrės G. Skaistės pečių. Parlamentarų nuomone, kadangi ministrė dar anksčiau buvo informuota apie šią padėtį ir, nepaisant to, priskyrė viceministro kuravimui šią sritį, kylą rimtų klausimų dėl sprendimų skaidrumo ir jų teisėtumo.
Demokratai tikisi artimiausiu metu išgirsti premjerės Ingridos Šimonytės ir ministrės G. Skaistės paaiškinimų dėl šios netoleruotinos situacijos.
ELTA primena, kad trečiadienį VTEK konstatavo, jog finansų viceministras Gediminas Norkūnas supainiojo viešus ir privačius interesus, tinkamai nedeklaravęs turimų valstybinės įmonės „Ignitis grupė“ akcijų bei nenusišalinęs nuo kai kurių sprendimų, susijusių su įmonės veikla.
VTEK išvadą įvertinusi Prezidentūra tvirtina, kad sprendimas dėl G. Norkūno „yra akivaizdus“.
„Jei Vyriausybė ir valdančioji koalicija laikosi savo deklaruotų skaidrumo, aukščiausių politinės etikos standartų, sprendimas dėl finansų viceministro Gedimino Norkūno, kuris, kaip nusprendė VTEK, turėdamas valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ akcijų neišvengė interesų konflikto priimdamas sprendimus dėl grupės veiklos, be to, netinkamai deklaravo interesus, yra akivaizdus“, – teigiama Prezidentūros komunikacijos grupės komentare, kurį Eltai raštu perdavė Ridas Jasiulionis.
Tyrimą dėl G. Norkūno VTEK pradėjo praėjusių metų gruodį. Komisija siekė išsiaiškinti, ar G. Norkūno veikla atitinka įstatymų nuostatas, įpareigojančias deklaruoti privačius interesus ir savo tarnybinėje veikloje vengti interesų konflikto.
Nagrinėta, ar G. Norkūnas dalyvavo su AB „Ignitis grupė“ susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose ir ar tokios viceministro galbūt atliktos veikos neprieštarauja Įstatymo reikalavimams, draudžiantiems dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti, jeigu tai susiję su egzistuojančiais privačiais interesais. Taip pat vertinta, ar G. Norkūnas tinkamai deklaravo privačius interesus, atsiradusius jam sudarius sandorius su AB „Ignitis grupė“.
Įtarimai dėl galimo G. Norkūno interesų konflikto kilo po to, kai LRT žurnalistai išsiaiškino, kad viceministras G. Norkūnas, kuriam pavesta tiesiogiai kuruoti „Ignitis grupę“, anot tyrimo, pats turi „Ignitis grupės“ akcijų. Tuo metu energetikos ministras Dainius Kreivys turi 40 proc. akcijų bendrovėje „Catus“, kuri valdo daugiau kaip 90 proc. bendrovės „Norteo“ akcijų, o ši turi „Ignitis grupės“ akcijų.
Reaguodami į publikaciją apie politikų sąsajas su bendrove „Ignitis“, Socialdemokratų partijos frakcijos nariai nusprendė kreiptis į VTEK.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė gruodžio pabaigoje nesiėmė vertinti VTEK sprendimo pradėti tyrimą dėl finansų viceministro G. Norkūno. Pasak jos, ministerijos vadovybė lauks komisijos išvadų ir tik tada spręs, kokių konkrečių veiksmų reikėtų imtis.
LRT žurnalistai kėlė klausimus ir dėl energetikos ministro Dainiaus Kreivio. Skelbta, kad „Ignitis“ akcijų turi ir bendrovė „Norteo“ – šią kontroliuojančios įmonės „Catus“ 40 proc. akcijų turi D. Kreivys, tačiau to nebuvo deklaravęs. Visgi, VTEK nusprendė D. Kreivio elgesio netirti.
