Tiesa, dėl pastarųjų rinkimų tarp Europos lyderių verda rimtos diskusijos – dalis Europos Sąjungos (ES) valstybių nori rinkimus surengti birželį, kaip numatyta taisyklėse, o kiti ragina rinkimus paankstinti. Tarp raginančiųjų – ir Lietuva, siekianti ir didesnio rinkėjų aktyvumo, ir sutaupyti.
Ekspertai svarsto, kad, jeigu EP rinkimai įvyks atskirai nuo prezidento rinkimų, vėl stebėsime itin žemą rinkėjų aktyvumą, o jis, kaip rodo praktika, naudingas vienai politinei jėgai.
Verda rimtos diskusijos
EP rinkimai vyksta kas penkerius metus pirmąją birželio savaitę nuo ketvirtadienio ryto iki sekmadienio.
ES Taryba, kurią sudaro 27 valstybės narės, pasitarus su EP, bendru sutarimu gali nustatyti kitą rinkimų laikotarpį, bet ne ankstesnį kaip du mėnesiai iki standartinio laikotarpio arba ne vėlesnį kaip vienas mėnuo po jo.
Tad kitąmet EP turėtų būti renkamas birželio 6–9 dienomis, tačiau dalis ES narių siūlo rinkimus paankstinti.
Tarp siūlančių EP rinkimus surengti gegužę – ir Lietuva, kuri norėtų juos organizuoti kartu su prezidento rinkimais: pirmasis prezidento rinkimų turas numatytas gegužės 9–12, antrasis – gegužės 23–26 dienomis.
Gegužės 26 dieną siūlo ir EP vadovybė, tačiau atsirado prieštaraujančių – Vokietija nenori rinkimų gegužę, nes jie sutaptų su moksleivių atostogomis, o Italija prieštarauja rinkimų ankstinimui dėl ilgųjų savaitgalių.
„Kadangi nuo 2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai vyksta gegužės mėn. (paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos), paprastai siekiama EP rinkimų datą priderinti prie Respublikos Prezidento rinkimų I arba II turo.
Pavyzdžiui, 2014 m. ir 2019 m. Lietuva pritarė, kad EP rinkimai būtų surengti atitinkamai gegužės 25 d. ir gegužės 26 d. (sutapo su Respublikos Prezidento rinkimų II turu).
Šiemet ES Tarybos darbo grupių ir komitetų diskusijose dėl EP rinkimų 2024 m. datos Lietuva nurodo, kad pritartų paankstinimui, nes tai padėtų sutaupyti valstybės biudžeto lėšas (t.y. ne birželio 6–9 d., o gegužės 9–12 d. arba gegužės 23–26 d. laikotarpiams, kai numatomi Respublikos Prezidento rinkimų I, jei prireiks, II turai)“, – portalui lrytas.lt nurodė Užsienio reikalų ministerijos atstovai.
Iš viso Lietuva europarlamentarus rinko keturis kartus, tačiau tik vieną kartą – atskirai nuo prezidento rinkimų. Tąkart, 2009 metais, rinkėjų aktyvumas siekė vos 20,98 procento.
Siekdami išvengti šio scenarijaus pasikartojimo, Lietuvos atstovai palaiko EP rinkimų ankstinimą. Tačiau tam, kad rinkimai įvyktų gegužę, vienbalsiai turi sutarti ES Taryba.
Galutinį sprendimą dėl EP rinkimų datos ES Taryba turi priimti iki birželio 30-osios.
Kas labiausiai išloš?
Jeigu vis dėlto EP rinkimai įvyks ne su prezidento rinkimais, Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigė nematanti jokių ženklų, kad rinkėjų aktyvumas galėtų būti didesnis nei tie patys 20 proc., stebėti prieš 15 metų.
Politologė pastebėjo, kad lietuviai vis dar sunkiai supranta EP vaidmenį, nežino, ką tiksliai daro mandatus iškovoję Lietuvos europarlamentarai, be to, gali suveikti ir rinkiminis nuovargis.
R.Urbonaitė svarstė, kad po intensyvaus prezidento rinkimų kampanijos maratono ir pačių prezidento rinkimų, per kuriuos rinkėjai būna patys aktyviausi, EP rinkimai gali likti paraštėse.
„Tas neaiškumas, kokius sprendimus priima ir ką EP daro mūsų politikai, mažina rinkėjų aktyvumą. Negalėčiau pasakyti, kad lietuvių požiūris į EP pasikeitęs ar kad mes tapome daug labiau išprusę šiuo klausimu. Manau, kad aktyvumas bus labai žemas“, – portalui lrytas.lt sakė ji.
Tuo metu labiausiai iš žemo rinkėjų aktyvumo EP rinkimų metu, anot R.Urbonaitės, labiausiai išloštų konservatorių partija.
Politologė priminė, kad konservatoriams antrieji turai, kuomet balsuojama vienmandatėse apygardose, nebūna sėkmingi – tai parodė ir Seimo, ir savivaldos rinkimai. Tuo metu EP rinkimuose bus balsuojama už partijos sąrašą.
„Kadangi bus balsuojama už partiją ir partijos sąrašą pagal proporcinę rinkimų sistemą, manau, kad mažesnis aktyvumas gali būti parankesnis konservatoriams, nes jų rinkėjai yra pakankamai lojalūs ir ateina balsuoti“, – kalbėjo ji.
Tuo metu socialdemokratai, politologės manymu, dar išlaikys dabartinę populiarumo bangą, tačiau ar jiems pavyks mobilizuoti savo rinkėjus – neaišku.
Tiesa, R.Urbonaitė pabrėžė, kad vien didesnis konservatorių elektorato aktyvumas nereiškia, kad ši partija labai gerai pasirodys EP rinkimuose.
„Konservatorių rinkėjų aktyvumas gali kompensuoti jų kritusį populiarumą – manau, kad žemas aktyvumas amortizuos konservatorių situaciją, bet tai nereiškia, kad „išneš“ juos į padangę“, – pastebėjo ji.
Ar galima prognozuoti Seimo rinkimų baigtį?
Tuo metu paklausta, ar pagal EP rinkimus galėtume numatyti ir 2024 metų spalį vyksiančių Seimo rinkimų rezultatus, R.Urbonaitė teigė, kad EP rinkimai leis partijoms „pasimatuoti“ reitingus ir įžvelgti tam tikras tendencijas, tačiau kitokia Seimo rinkimų sistema ir kitoks aktyvumas neleis pagal EP rinkimus tiksliai prognozuoti naujosios kadencijos Seimo sudėties.
„EP rinkimų metu žmonės ateina balsuoti už partijas ir partijų sąrašus – tai bus tam tikras populiarumo pasimatavimas, tačiau turėkime omeny, kad Seimo rinkimuose aktyvumas bus jau kitas.
Taip pat Seimo rinkimuose turime mišrią rinkimų sistemą, ir pusę Seimo renkame vienmdatėse apygardose.
Tad tai bus tik šiokia tokia repeticija su tam tikrų tendencijų identifikavimu“, – pabrėžė ji.
