Išskirtiniame interviu „Lietuvos ryto“ televizijai kadenciją baigęs Ukrainos vadovas papasakojo, kada gali prasidėti ilgai lauktas ukrainiečių kontrpuolimas ir pasiuntė žinutę Lietuvos politikams.
– Žinau, kad jūsų darbotvarkė labai įtempta, todėl eikime tiesiai prie reikalo. J.Prigožinas praėjusią savaitę pakartojo, kad Bachmuto miestą kontroliuoja Rusija. Kokia, jūsų žiniomis, tikroji situacija Bachmute?
– Bachmutas pradeda tapti Ukrainos atsparumo simboliu. Rusijos planų okupuoti Donbasą žlugimo simboliu. (...)
Padėtis Bachmute yra nepaprastai sunki. Teritorinės gynybos batalionas, kuris buvo suformuotas vasario 24 dieną, ir mes, įskaitant mane, stovime prie Kijevo sienos su ginklais rankose. Kijevas dabar Bachmute. Aš visą laiką iš ten gaunu informacijos ir galiu patvirtinti, kad Bachmute yra pragaras.
Kad sustabdytume Rusijos puolimą, mums reikia ginklų, artilerijos šovinių, nes mums trūksta artilerijos ir amunicijos. Tai yra mūsų karių žinutė.
Visų pirma, noriu įvertinti tvirtą Lietuvos žmonių, Vyriausybės, parlamentarų ir politikų poziciją, bet mums reikia perjungti Europos ekonomiką į karinį geležinkelį, organizuoti didžiausią artilerijos gamybą ir sustabdyti karo nusikaltėlį V.Putiną Ukrainoje, Bachmute.
Šiandien kalbame apie sprendimą išvengti Bachmuto apsupimo. Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali imtis tam tikrų veiksmų, bet dabar darome viską, ką galime, norėdami remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Kiekvieną savaitę tiekiame artilerijos sunkvežimius, kariuomenę aprūpiname šarvuotais transporteriais, tiekiame modifikuotą aviaciją, kuri taip pat gaminama Baltijos šalyse. (...) Darome viską, kad sustabdytume Rusijos kariuomenę.
– Netyla kalbos apie kontrpuolimą iš Ukrainos pusės, bet panašu, kad Ukrainos kariuomenė vis dar laukia tinkamos akimirkos. Ar tai tiesa?
– Ne, tai nėra tiesa. Mes nelaukiame tinkamo momento. Mes laukiame užtektinai ginkluotės kontrpuolimui. Mums reikia mažiausiai 9–10 brigadų. Mums reikia daugiau nei 1000 šarvuotų transporterių, dėl kurių buvo apsispręsta per Ramšteino susitikimą, ir nemaža dalis to jau atvyko.
Mums reikia ilgojo nuotolio raketų, radijo-elektroninių karo sistemų, bet, svarbiausia, mums reikia artilerijos amunicijos. Neturint pakankamo artilerijos amunicijos kiekio, sėkmingą puolamąją operaciją padaryti būtų be galo sunku. Bet esu nusiteikęs gana optimistiškai ir manau, kad kalbame apie kelias savaites.
Mes nekomentuojame, kur ir kada ši operacija vyktų, bet aš tvirtai tikiu, kad šis kontrpuolimas turi būti sėkmingas. Aš asmeniškai, mano komanda, stengiamės tiekti kuo daugiau įrangos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Prieš prasidedant operacijai, pasimokykite iš šios patirties, ir darykite tą patį – pristatykite ginkluotę kuo greičiau. Laiko faktorius yra lemiamas.
– Prezidente, praėjo jau daugiau nei 400 šio beprasmio Rusijos pradėto karo dienų. Ar Ukrainos kariai ir civiliai vis dar tiki? Ar jie dar neprarado motyvacijos laimėti?
– Tai yra skirtumas tarp mūsų ir rusų – pirmiausia, neabejotinai turime motyvacijos, nes saugome savo šalį, žemę, žmones, šeimas, o rusų kariai tiesiog nežino, kodėl jie čia atsirado. Susikūrėme savo laisvę ir demokratiją, ir mūsų pasirinkimas būti europiečiais, Europos Sąjungos nariais.
Noriu pasakyti, kad didžiuojuosi, jog šis procesas prasidėjo 2014 metais, pasirašius sutartį su Europos Sąjunga, ir dabar turime oficialų kandidatės į Europos Sąjungą statusą. Šiandien esame labiausiai eurooptimistiška tauta žemyne, nes daugiau nei 90 proc. ukrainiečių palaiko mūsų būsimą narystę Europos Sąjungoje ir NATO.
Kita motyvacija, daug Ukrainos civilių pradeda tapti Rusijos barbarų aukomis. Aš, kartu su savo batalionu, buvau tarp pirmųjų, kurie pasirodė Bučoje, ir tai pamatėme savo akimis. Katastrofa, kurią ten padarė rusų barbarai... Mes niekada nepamiršime. Mes niekada neatleisime.
Ir tai yra dar viena mūsų motyvacija – kad mūsų šalis, mūsų žemė būtų išlaisvinta nuo Rusijos karo nusikaltėlių.
– Prieš metus Kijevo regionas buvo išlaisvintas iš Rusijos užpuolikų. Kuo svarbi ši sukaktis?
– Žinoma, norėčiau, kad tai nebūtų vienerių metų jubiliejus, kai Kijevo regionas buvo išlaisvintas nuo rusų. Būtų geriau, jei laimėtume. Ir aš tvirtai tikiu, kad tai yra įmanoma. Ukrainoje yra vienybė. Turime vienas geriausių ginkluotųjų pajėgų žemyne, turime unikalų pasaulio solidarumą su Ukraina.
Sakantiems, kad mums reikia derybų su Rusija, noriu pasakyti du dalykus. Rusija ir V.Putinas nori nužudyti mane ir mano šeimą. O aš noriu gyventi. Neįmanoma rasti kompromiso tarp šių dviejų punktų.
Dar vienas dalykas. Prieš metus atlikome šią operaciją, gelbėjome Kijevą, Ukrainą, Europą. Kas tai daro? Ar jie tai daro derybų būdu? O kas yra derybininkas? Geriausias derybininkas pasaulyje. Jo vardas yra ginkluotosios Ukrainos pajėgos.
Jos pateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, kad V.Putinas apskritai apsispręstų pabėgti iš Kijevo srities.
– V.Putinas ir vėl grasina. Šį kartą dėl branduolinio ginklo Baltarusijoje prie sienos su Lenkija. Ar turėtume bijoti?
– Nežinau. Mes, ukrainiečiai, nebijome. V.Putinas branduoliniais ginklais šantažuoja visą pasaulį, bet mūsų jis nesustabdys. Manau, tai dar vienas bandymas šantažuoti ir gąsdinti pasaulį branduoline katastrofa.
Mano patarimas – net ir šiuo atveju nepasitikėti V.Putinu. Antras patarimas – jo nebijoti, nes jis eina tiek, kiek mes kartu jam leidžiame eiti. Mes turime sustabdyti V.Putiną.
Trečia, A.Lukašenka nėra prezidentas. Jis prarado nepriklausomybę ir daro viską, ką V.Putinas jam liepia. Todėl pirmoji ataka į Kijevą buvo iš Baltarusijos teritorijos. Šiandien A.Lukašenka yra toks pats agresorius, kaip ir V.Putinas.
Taip pat reikia papildomų sankcijų, kurios sumažintų Rusijos galimybę finansuoti karą, o mums – stiprėjančių ginkluotųjų Ukrainos pajėgų. Tai yra pagrindiniai veiksniai, kaip sustabdyti V.Putiną, išstumti jį iš mūsų žemių ir pradėti derybas dėl ateities saugumo struktūros žemyne ir pasaulyje.
– Suomija tapo NATO nare. Kokio atsako galima tikėtis iš Maskvos? Ar branduolinis ginklas Baltarusijoje jau savaime yra atsakas?
– Pirmiausia, sveikinu Suomiją ir Suomijos prezidentą, mano draugą, ir jos žmones, kuriuos V.Putinas pavertė euroatlantiniais optimistais. Jūs visiškai pakeitėte NATO vertinimą nuo vasario 24 dienos.
Sveikinu, nes tik NATO dabar yra patikimas saugumo mechanizmas, egzistuojantis pasaulyje kartu su 5-uoju NATO straipsniu, kuris saugo Suomiją. Noriu paminėti mėlyną ir geltoną Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skėtį. Apsaugoti laisvę, demokratiją Europoje.
Tai tik dar vienas patvirtinimas, kad nereikia bijoti V.Putino, nes jis pasakė, jog pradeda šį karą dėl NATO plėtros. Ne. Tai vyksta ne rytuose, o šiaurėje. Mums taip pat reikalinga plėtra rytų kryptimi. Nepaprastai svarbu, kad Ukrainai būtų suteikta visateisė narystė NATO.
Ukraina išlaikė labai svarbų testą. Ukraina moka už tai labai didelę kainą. Mes norime būti petys į petį su Suomija. Kryžiuojame pirštus už Švediją. Žemynas tampa neabejotinai saugesnis.
– NATO viršūnių susitikimas liepą vyks Vilniuje. Kokia jūsų nuomonė, ar yra vilčių, kad Ukraina galėtų tapti NATO nare šio susitikimo metu?
– Norėčiau, bet būsiu realistas. Jeigu Ukraina bent jau gaus kvietimą pradėti derybas dėl būsimos narystės NATO, (tai bus puikus pasiekimas). Ir tai yra mano žinutė Lietuvos delegacijai – prašau pateikti šią iniciatyvą, suteikti Ukrainai kvietimą, priimti ukrainiečių stojimo paraišką, kurią aš pasirašiau anksčiau.
Prašau, pakvieskite į susitikimą Vilniuje. Vilnius yra labai sėkmingas Ukrainai. Vilniuje prasidėjo derybos dėl asociacijos sutarties pasirašymo, o tušinukas, kuriuo pasirašiau asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, buvo iš Vilniaus.
Tai – gera tradicija. Mes tikime jumis.
