Šie pabrėžia, kad valstybė pirmiausiai turėtų pasirūpinti tuo, jog kiekvienas nuo karo siaubų pabėgęs žmogus apskritai turėtų galimybę mokytis mūsų šalies kalbos, o ne užsiimti ukrainiečių kontroliavimu.
Įžvelgė nepasitenkinimo apraiškų?
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka kovo viduryje Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui Artūrui Žukauskui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Socialinių reikalų ir darbo ministerijai bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pateikė specialų raštą.
Jame jis paaiškino, kad tam tikrus darbus dirbantys nuo karo pabėgę ukrainiečiai jau po metų galės būti tikrinami, ar spėjo išmokti lietuvių kalbą. Kiek vėliau A.Valotka buvo užsiminęs, kad ukrainiečius mes „turime padaryti mūsiškiais“, todėl svarbu užtikrinti, jog jie išmoktų lietuvių kalbą ir čia integruotųsi.
„Ukrainos karo pabėgėlių antplūdis pakeitė Lietuvos lingvistinę padėtį, kelia visuomenės nerimą, atsiranda naujų, spręstinų iššūkių.
Kalbos inspekcija gauna skundų dėl Ukrainos karo pabėgėlių, kurie darbo vietose iki šiol nepradeda su Lietuvos piliečiais bendrauti valstybine kalba. Apie augantį nepasitenkinimą girdime iš savivaldybių kalbos tvarkytojų, matome diskusijų socialiniuose tinkluose. (...)
Vertinant teisiniu požiūriu, tai yra Lietuvos piliečių lingvistinių teisių pažeidimas, bet ypatingoje situacijoje turime reaguoti ir elgtis lanksčiai. (...) Kalbos inspekcija 2024 metų kovą pradės kontroliuoti, kaip vykdomas minėtas Vyriausybės nutarimas dėl kalbos mokėjimo kategorijų.
Jeigu darbdavys negalės pateikti kalbos egzamino išlaikymo sertifikato, Kalbos inspekcija ir savivaldybių kalbos tvarkytojai bus priversti imtis poveikio priemonių“, – rašte nurodė A.Valotka.
Inspekcijos viršininkas portalui lrytas.lt priminė, kad Vyriausybės nutarimas dėl kalbos mokėjimo šią tvarką nustato visiems piliečiams, pagal darbo sutartis dirbantiems tokiose darbo vietose, kur reikia bendrauti su klientais ar pacientais, pildyti dokumentaciją.
„24 mėnesių išimtis taikoma tik Ukrainos karo pabėgėlio statusą turintiems asmenims. Terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo 2022 metų kovo mėnesio, bet nuo pabėgėlio statuso suteikimo dienos.
Tarkime, dabar atvykusiems karo pabėgėliams šiuo metu nustatytas atidėjimo terminas baigsis 2025 metų balandį“, – nurodė A.Valotka.
„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas pažymėjo, kad atsakomybė už neišmoktą lietuvių kalbą tektų ukrainiečių darbdaviams.
„Tarkime, gauname skundą, kad kažkokioje mokykloje mokytoja nemoka kalbėti lietuviškai – čia buvo tokių atvejų pernai.
Jei mes nustatome, kad iš tiesų taip yra, yra pateikiamas privalomasis nurodymas per protingą laiko tarpą išsilaikyti savivaldybėje lietuvių kalbos egzaminą reikiamu lygiu. Jei per tą laiką – mes žiūrime individualiai ir laiko duodame daug – niekas nevyksta, atsakingas lieka darbdavys.
Jeigu jis nesiėmė priemonių ir nenurodė darbuotojui, kad, mieloji Zita, eik į šituos kursus ir eik laikyti egzamino – jei Zita nieko nedaro, teoriškai mes galime ją nubausti.
Bet per 30 metų inspekcija neturėjo nė vieno tokio atvejo, nes žmonės labai adekvačiai reaguoja ir visada tuos reikalus susitvarko normaliai, suprasdami, kad Lietuvoje paslaugų sferoje lietuvių kalba yra labai svarbu“, – kalbėjo A.Valotka.
E.Jakilaitis: tegul aiškina tada, kai atsuks veidą, o ne nugarą
Paramą nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams teikiančios organizacijos „Stiprūs kartu“ vadovas, žurnalistas Edmundas Jakilaitis Valstybinės kalbos inspekcijos planams negailėjo aštrios kritikos.
„Aš manau, kad tai yra nesąmonė. Arba kažkas kažką pasakė nepagalvojęs, arba kažką blogai sugalvojo. Norint kažko reikalauti, reikia suteikti galimybę turėti tai, ko reikalaujama“, – portalui lrytas.lt kalbėjo E.Jakilaitis.
„Stiprūs kartu“ vadovas pažymėjo, kad prieš kelias savaites būtent ši organizacija Tautinių bendrijų namams skyrė 28 tūkstančius eurų tam, jog lietuvių kalbos galėtų mokytis daugiau nei 300 ukrainiečių – ketinama sudaryti 30 grupių po keliolika žmonių.
Tačiau, pasak žurnalisto, pati valstybė to daryti tikrai per daug nesistengia.
„Taigi, gerokai daugiau nei 300 ukrainiečių galės išmokti lietuvių kalbos, bet dėl to, kad „Stiprūs kartu“ skyrė lėšas, o ne valstybė. Norint kažko reikalauti, reikia sudaryti sąlygas, kad tai būtų įkandama ir kad lietuvių kalbą būtų įmanoma kažkur išmokti neatlygintinai.
Samdytis privačių mokytojų ir mokėti po keliasdešimt eurų per valandą – ir arkliui aišku, kad ukrainiečiai tokių lėšų neturi.
Vienu atveju viena valstybės institucija kalba niekus apie kažkokias sankcijas arba ribojimus, nemokantiems kalbos, o kitu atveju ta pati valstybė, kitos valstybės institucijos nesudaro sąlygų mokytis. Tai to būti negali.
Jeigu nesudarai sąlygų, tai tylėk ir džiaukis, kad tavęs niekas neklausia, kodėl tu blogai dirbi, o ne aiškink, kad kažkas kažką turėtų mokėti, nors sąlygų išmokti nesudaryta“, – kritikavo E.Jakilaitis.
Tiesa, žurnalistas pridūrė, kad ukrainiečiai lietuvių kalbos išmokti tikrai nori – visos vietos į „Stiprūs kartu“ inicijuojamas pamokas išgraibstytos vos per kelias valandas.
„Galime matyti pagal Tautinių bendrijų namus – 300 ukrainiečių, norinčių išmokti lietuvių kalbą, užsiregistravo per kelias valandas, kai tik paskelbė atranką. Tai žinoma, kad žmonės nori – jie nori mokėti kalbą, nes tai padeda jiems jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais.
Tik valstybė jiems atsuka nugarą. Kai atsuks veidą, tada tegul ir aiškina“, – vertino „Stiprūs kartu“ vadovas.
Norinčiųjų mokytis – daugybė
Didžiulį ukrainiečių susidomėjimą organizuojamais lietuvių kalbos kursais jaučia ir Lietuvos Raudonojo kryžiaus atstovai. Kaip portalui lrytas.lt sakė jo atstovė Luka Lesauskaitė, didžioji dalis nuo karo pabėgusių žmonių stengiasi ieškoti būtent nemokamų pamokų, kol šios dar organizuojamos.
Neseniai vykdytos apklausos metu paaiškėjo, kad už savo lėšas mokytis lietuvių kalbos sau gali leisti apie 5 proc. ukrainiečių.
Apskritai yra pastebima, kad ukrainiečių, norinčiųjų mokytis lietuvių kalbos, yra itin daug, tačiau nemokamuose kursuose vietos užsipildo labai greitai.
„Lietuvos Raudonasis kryžius jau ne vieną dešimtmetį dirba su į Lietuvą atsivykstančiais užsieniečiais, tvarka dėl lietuvių kalbos jau ne vienerius metus buvo tokia pati, jog užsieniečiai, norintys dirbti tam tikrose darbo vietose, tokiose kaip švietimo įstaigos, sveikatos įstaigos ir kt., turi mokėti lietuvių kalbą.
Todėl mes skirdavome ir toliau skiriame laiką žmonėms, kad padėtume stiprinti lietuvių kalbos žinias, vedame pamokas, padedame ruoštis egzaminui.
Ukrainiečiams buvo sukurtos palankesnės sąlygos, padarytos tam tikros išimtys ir netaikytas lietuvių kalbos mokėjimo būtinumas įsidarbinat, kai kitiems užsieniečiams reikia turėti pažymėjimą dėl lietuvių kalbos mokėjimo, norint pradėti dirbti minėtose srityse.
Ukrainiečiai turi palankias sąlygas mokytis lietuvių kalbos, mes organizuojame lietuvių kalbos klubus, į kuriuos žmonės įsitraukia labai aktyviai, tad tai darysime ir toliau. Padėsime, kuo galime, kad žmonės tinkamai pasirengtų“, – nurodė L.Lesauskaitė.
Prieš mėnesį Raudonasis kryžius apklausė 4000 ukrainiečių, kurių teiravosi ir apie lietuvių kalbos mokėjimą. Iš apklaustųjų 42 proc. turėjo galimybę lankyti lietuvių kalbos kursus, 22 proc. tokios galimybės neturėjo.
„70 proc. iš lankiusiųjų lankė nemokamus valstybės pasiūlytus kursus, 12 proc. lankė NVO siūlomus nemokamus kursus, dar 5 proc. lankė mokamus kursus, kuriuos susirado savarankiškai.
Iš tų, kurie nurodė, jog neturėjo tokios galimybės arba nelankė, 44 proc. nejaučia kalbos barjero, 9 proc. artimiausiu metu planuoja išvykti iš Lietuvos, 4 proc. tokie kursai neaktualūs, 43 proc. nurodė kitas priežastis“, – aiškino L.Lesauskaitė.
Sukėlė pasipiktinimo bangą
Primename, kad diskusijos dėl lietuvių kalbos ukrainiečiams užvirė tuomet, kai Valstybinės kalbos inspekcijos raštą dėl valstybinės kalbos reikalavimų taikymo Ukrainos karo pabėgėliams problemos sukritikavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak jos, kalbos inspektoriai, užuot dėmesį skyrę policinėms priemonėms, galėtų imtis iniciatyvų, kad padėtų kalbą norintiems išmokti žmonėms.
A.Armonaitė pridūrė, kad Lietuva pirmą kartą per pastaruosius 33 metus tapo imigracijos, o ne emigracijos šalimi ir paragino būti supratingesniais ir empatiškesniais tiems, kas pasirinko ją savo naujais (galbūt laikinais) namais.
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovui aštrios kritikos negailėjo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, įstaigos vadovo pasisakymai ne laiku ir ne vietoje sukėlė įtampą ir yra nepagarbūs nuo karo pabėgusių žmonių atžvilgiu.
Savo ruožtu A.Valotka teigė, kad šiuo metu karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos mokymui skiriami ištekliai yra per maži. Todėl, pasak jo, ukrainiečiai nespės per Vyriausybės nustatytą 24 mėnesių laikotarpį išmokti lietuvių kalbos reikiamu lygiu.
A.Valotka pabrėžė, kad valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinas, kad ukrainiečiai galėtų būti pilnavertiškai integruoti.
Jis taip pat teigė, kad kilusios aistros dėl jo išsakytos pozicijos, kad iš Ukrainos atvykę karo pabėgėliai, norėdami dirbti klientų aptarnavimo srityje, privalės išmokti lietuvių kalbą, turi nuslūgti ir tapti racionalia diskusija.
„Aistros dėl ukrainiečių mokymo pakilo, suputojo ir dabar turi nuslūgti. Pyktis kunkuliavo, kai gera Inspekcijos iniciatyva suburti institucijų pastangas ir užsukti efektyvią ukrainiečių mokymo sistemą buvo išversta į nejautrumą, persekiojimą ir, et, tiek to, nebesikartokime“, – savo feisbuko paskyroje rašė A.Valotka.
Jis taip pat pažymėjo, kad dėl šio daug aistrų viešoje erdvėje sukėlusio klausimo Seime planuojama diskusija.
„Balandžio 17 dieną Seimo Švietimo ir mokslo komitetas surengs plačiai atstovaujamą diskusiją šiuo klausimu, ją moderuos Dalia Asanavičiūtė.
Tikiu, kad dabartinės aistros taps racionalia diskusija ir sprendimų paieškomis“, – informavo jis.
