„Dabar įsivaizduokite, jeigu aš asmeniškai sugalvočiau žaidimą – pabėgimas iš Bučos. Iš Mariupolio. Iš Irpinės. Apie ką mes kalbame?“ – pykčio neslėpė D.Lupshitzas.
Savo ruožtu pasivaikščiojimą organizuojančios įmonės vadovas nurodo, kad renginys atlieka švietėjišką misiją ir jo metu jokia nepagarba žydų bendruomenei esą nėra demonstruojama.
Reaguodama į kilusį konfliktą Kultūros ministerija imasi veiksmų – paslaugos teikimas yra sustabdytas. Bus sprendžiama dėl jos išbraukimo iš Kultūros paso Paslaugų rinkinio.
Diskusijos užvirė dėl orientacinio pasivaikščiojimo
„Vilniaus getas – vieta, kur II pasaulinio karo metais naciai uždarė apie 40 tūkst. žydų. Gyvi liko vos keli tūkstančiai, daugiausiai tie, kurie paspruko iš geto iki jo likvidavimo.
Remiantis jų prisiminimais bei gete rašytais ir po karo rastais dienoraščiais bei dokumentais, parengtas maršrutas po Didįjį Vilniaus getą“, – taip skamba minėto pasivaikščiojimo aprašymas internete.
Prie renginio aprašymo nurodoma, kad orientacinio pasivaikščiojimo metu bus galima sužinoti, kurioje vietoje buvo geto teatras, siuvykla, kur gyveno geto viršininkas.
„Parodysime, kur buvo našlaičių prieglauda ir geto ligoninė, kurioje geto gydytojai gelbėdavo išgyvenusius po sušaudymų Paneriuose, ir jūs net galėsite pamatyti autentišką ligoninės vidų. O gal teko girdėti, kad getas turėjo ir savo restoraną, lombardą ir net viešnamį?“ – klausiama internetinėje svetainėje.
Tvirtinama, kad renginio metu bus galima sužinoti, kaip veikė geto mechanizmas, kodėl kūrėsi vienos ar kitos institucijos, aplankant pagrindines ir mažiau žinomas geto vietas, pasakojant žydų likimo istorijas.
„Šis orientacinio žaidimo elementų turintis maršrutas nepanašus į įprastą ekskursiją – lankomas vietas turėsite rasti patys, gaudami įvairias užuominas, lavindami orientacinius įgūdžius. Ilgesni tekstai bus atsiųsti audio formatu, tad nepervargsite skaitydami“, – pažymima aprašyme.
D.Lupshitzas: pelnomasi iš svetimo skausmo
Tokia, kaip patys organizatoriai vadina, neįprasta ekskursija visai nesužavėjo Lietuvos žydo D.Lupshitzo. Jo teigimu, supažindinti visuomenę su šalies žydų tragedija Antrojo pasaulinio karo metu yra būtina, tačiau to negalima paversti žaidimu.
„Daryti žaidimą vietoje, kurioje buvo šitiek skausmo, neteisybės, žudynių, prievartavimų... Koks idiotas gali sugalvoti dar ir pabėgimą iš geto? Tie žmonės, kurie buvo dešimtimis tūkstančių ten uždaryti prieš savo valią, prievartaujami, žudomi, deginami, marinami badu, galų gale buvo visi išžudyti – ir vaikai, ir seniai, ir moterys“, – stebėjosi D.Lupshitzas.
„Pabėgimas iš geto į kur? Į Panerius?“ – pykčio dėl tokių pramogų neslėpė visuomenininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad įvairūs „žaidimai“ neturėtų būti organizuojami nei buvusiame Vilniaus gete, nei, pavyzdžiui, Kauno IX-ajame forte. Nuovokos trūkumą D.Lupshitzas aiškino spragomis švietimo sistemoje.
„Mes visą laiką kalbame, kad buvo nužudyti kažkokie mistiniai žydai. Bet tai buvo žmonės, kurie čia gyveno, kurie buvo Lietuvos piliečiai, šiuo atveju – vilniečiai. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo išžudyta 98 proc. šitų žmonių. Mano duomenimis, visoje Lietuvoje liko 600 žydų. Mes kalbame ne apie žydus, o apie Abraomo tikėjimo lietuvius.
Nė vienoje knygoje, mokyklose ar universitetuose, nėra atiduota duoklė savo tautiečiams, miestiečiams, valstybės žmonėms, kurie statė, kovojo, žuvo už šitą šalį, jos nepriklausomybę. Mane siutina tai, kad yra kažkoks suskirstymas, pavyzdžiui, žydų žudynių vieta.
Ne Lietuvos piliečių, bet žydų. Kažkokių trečiųjų asmenų. Lyg ne mūsų. Mūsų, mes 600 metų kartu gyvename. Turbūt nerasime nė vieno lietuvio, kuris neturėtų žydiško kraujo. Esame viena šalis, viena tauta“, – pastebėjo Lietuvos žydas.
Anot D.Lupshitzo, kol Lietuvos žydus laikysime ne savo tautos dalimi, apie tai nešviesime jaunimo, tol skirtis išliks.
„Po to mums nereikia stebėtis, kad IX forte yra organizuojami vaikų žaidimai, nors ten nužudyta 17 tūkst. žmonių, nereikia stebėtis, kad Kauno „Lietūkio“ garaže, kuriame buvo nužudyta 60 žmonių, pačiu pačiu žiauriausiu būdu, sprogdinant jiems vidurius, pilant vandenį į burnas, yra lentelė, kuri sako, kad čia yra parkingas, skirtas tik mokytojams“, – sakė jis.
Ukrainoje kovojęs Lietuvos žydas įsitikinęs, kad daugelis problemų kyla iš abejingumo.
„Aš pats tarnavau Ukrainoje. Gyniau Irpinę. Ją vadavau. Esu apdovanotas už tai, kad pirmas Lietuvoje žmogus, ir net ne lietuvis, o žydas, užsirašiau į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Tik dėl to, kad aš tikiu, jog problema Lietuvoje su išžudytais tautiečiais buvo ne ta, kad kažkas žudė, o ta, kad visi stovėjo, žiūrėjo pro langus ir niekas nieko nedarė.
Niekas nieko nedarė. Todėl buvo Lietuvoje išžudyta tiek žmonių“, – portalui lrytas.lt kalbėjo D.Lupshitzas.
Orientacinį pasivaikščiojimą organizuojančios įmonės atstovus jis vadino cinikais ir melagiais, kuriems esą visiškai nerūpi šių žmonių tragedija.
„Šitokiu cinizmu, beširdiškumu, ir dar kalant šaibas... 40 eurų už tą žaidimą. Nė vienas save, savo istoriją gerbiantis žmogus to nedarytų. Ar jums, mieli organizatoriai, viskas gerai su galva? Jie yra bailiai ir melagiai. Jeigu jie norėtų iš tikrųjų padaryti kažką švietėjiško, jie niekada neorganizuotų žaidimo pabėgti iš geto“, – pareiškė visuomenininkas.
Jis akcentavo, kad šis orientacinis pasivaikščiojimas – visai ne naujiena. Esą žmonės jau ne vienerius metus skundžiasi tokiu renginiu, tačiau jokio atsako nesulaukia.
Įmonės vadovas: pavadinimas gali suklaidinti, tikslas – švietėjiškas
„Pabėgimą iš Vilniaus geto“ organizuojančios įmonės „Treniruotas protas“ vadovas Audrius Pozingis liko nustebęs dėl tokios D.Lupshitzo reakcijos. Jis tvirtino per dvejus metus, kol vykdomas šis pasivaikščiojimas, negirdėjęs jokių blogų atsiliepimų.
„Pasipiktinęs asmuo nėra dalyvavęs mūsų ekskursijose, taip pat ir minėtoje ekskursijoje, todėl apie ekskursijos turinį sunku teikti argumentuotus komentarus. Kai kuriuos asmenis gali suklaidinti mūsų ekskursijos pavadinime esantis žodis „pabėgimas“, – portalui lrytas.lt aiškino A.Pozingis.
Pasak jo, įmonės veikla vykdoma dviem kryptimis – teikiamos pabėgimo kambarių ir orientacinių pasivaikščiojimų paslaugos. Abi veiklos įmonės internetiniame puslapyje yra pristatomos kaip žaidimai, tačiau, kaip pabrėžia įmonės vadovas, „Pabėgimas iš Vilniaus geto“ iš tiesų yra ekskursija.
„Tačiau ekskursiją po Vilniaus geto teritoriją nuo pat pradžių vadiname ir pozicionuojame kaip ekskursiją. Apie tai byloja ir mūsų dar prieš daugiau kaip dvejus metus kurtas vaizdo pristatymas bei paties maršruto aprašymas svetainėje. Šios ekskursijos turinys atitinka ekskursijos sąvoką“, – patikino jis.
A.Pozingis sutiko, kad kai kuriuos asmenis galėjo suklaidinti ekskursijos aprašyme esantis žodis „orientacinė“ – automatiškai kyla aliuzijų į žaidimą, nes orientavimosi veikla dažniausiai su tuo asocijuojasi.
Toks žodis pavadinime, anot įmonės atstovo, atsirado, nes šios ekskursijos metu dalyviai gauna orientavimosi užduotis – jie pagal gido siunčiamas užuominas turi patys surasti lankomą objektą, apie kurį netrukus gauną svarbią informaciją.
„Ekskursija apie Vilniaus Didįjį getą vedame jau daugiau nei dvejus metus – gauname tik gerus atsiliepimus, todėl tokia reakcija mums buvo netikėta“, – prisipažino A.Pozingis.
Be kita ko, įmonės vadovas pasakojo, kad šio orientacinio pasivaikščiojimo tikslas – sudominti šiuolaikinę visuomenę, ypač – jaunimą, su mūsų šalies istorija.
„Skatiname domėtis ir nepamiršti mūsų istorijos bei kultūros paveldo, kalbame įvairiomis jautriomis temomis, tame tarpe ir apie Holokaustą. Stengiamės, kad tema būtų nepamiršta, o aukų atminimas gerbiamas“, – apibendrino jis.
Tiesa, A.Pozingis pripažino, kad su ekskursija susipažinti kvietė ir žydų bendruomenės atstovus, tačiau dar nesulaukė norinčių prisijungti.
Kultūros ministerija ėmėsi veiksmų
Portalas lrytas.lt kreipėsi ir į Kultūros ministeriją, kad ši išsakytų savo poziciją dėl kilusios diskusijos. Ministerijos atstovai nurodė, kad jau ėmėsi veiksmų.
„Minėtos paslaugos teikimas yra sustabdytas ir bus sprendžiama dėl jos išbraukimo iš Kultūros paso Paslaugų rinkinio“, – pranešė ministerija.
