„Dėl šio įstatymo tikrai sudėtinga dabar iš karto pasakyti, ar įstatymas turėtų būti vetuojamas, nes, aš manau, kad visais lygiais savo užsienio politikoje mes laikomės principo, kad abi šalys – tai yra, Rusija ir Baltarusija – yra šalys agresorės. Jos prisiima visišką atsakomybę už tus baisumus, kurie vyksta Ukrainoje“, – ketvirtadienį žurnalistams Alytuje teigė G. Nausėda.
„Todėl, man atrodo, nenuoseklu, kuomet kalbėdami apie galimas sankcijas piliečiams, žmonėms mes išskiriame šias dvi valstybes ir sakome, kad vienoms reikia taikyti sankcijas 100 procentų, kitoms reikia taikyti sankcijas ribotu mastu“, – taip pat akcentavo prezidentas.
Šalies vadovas teigia, kad jeigu bus priimtas sprendimas vetuoti įstatymą, jis bus vetuojamas su pataisomis, numatančiomis analogiškus apribojimus tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos piliečiams.
„Šioje vietoje mes dar turime savų abejonių, aš turiu laiko pagalvoti apie tas abejones, bet galiu pasakyti tik vieną – jeigu vetuosime, tai vetuosime su pasiūlymais ir labai tikėtina, kad mūsų pasiūlymai padarys šį įstatymą dar griežtesniu“, – sakė jis. Seimas antradienį įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau apsisprendė atsisakyti pilietybės suteikimo ribojimų.
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte buvo numatoma metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus). Visgi antradienį Seime buvo nutarta Baltarusijos piliečiams padaryti išimtį ir nekeisti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarkos.
Teisės aktais numatoma griežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys bus taikomos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Ribojamosios priemonės įvedamos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
Šios ribojamosios priemonės bus taikomos vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y., nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau siekiama juos perkelti į atskirą įstatymą ir nesieti konkrečiai su nepaprastosios padėties režimu.
