„Nežinau, ką iš tikrųjų per Sąjūdžio mitingus nujautė Gitanas Nausėda, tačiau dokumentai rodo, jog Sąjūdžiui steigiantis jis įstojo į komunistų partiją.
Jo prašymas priimti į komunistų partiją pateiktas 1988 metų gegužės 20 dieną, o partinis bilietas išduotas 1988 metų birželio 27 dieną“, – feisbuke rašė D.Pancerovas.
Žurnalistas prisegė ir šią informaciją patvirtinančius dokumentus.
„Nemanau ir neteigiu, kad priklausymas komunistų partijai yra nenusiplaunama dėmė, tačiau prezidentas Nausėda savo politinėse kalbose linkęs sietis su Sąjūdžiu ir Sąjūdžio mitingais, kai tikrovėje tuo laiku pasirinko kitą barikadų pusę – bent jau oficialiai“, – teigė jis.
D.Pancerovas pranešė šiuos dokumentus radęs Lietuvos ypatingajame archyve.
„Kaip tik šiomis dienomis Lietuvos ypatingasis archyvas paskelbė ištremti numatytų žmonių sąrašą, o taip pat ir sąvadus kitų archyve saugomų bylų. Šios srities specialistai pastebėjo, kad Lietuvos komunistų partijos archyvuose yra prezidento Nausėdos dokumentai ir atkreipė mūsų dėmesį“, – aiškino žurnalistas.
G.Nausėda, dalyvaudamas prezidento rinkimuose, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pateiktoje anketoje apie savo praeities sąsajas su Lietuvos komunistų partija nėra užsiminęs, nors, pavyzdžiui, buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė šios informacijos neslėpdavo.
Įraše žurnalistas prisegė ir Prezidentūros paaiškinimą.
„Prezidentas Gitanas Nausėda į komunistų partiją buvo priimtas 1988 metų gegužę. Dokumentai apie tai yra saugomi Valstybės archyve ir yra prieinami visuomenei.
Prasidėjus Sąjūdžiui, Gitanas Nausėda komunistų partijos veikloje nedalyvavo.
Kandidato į Prezidentus anketoje klausimas apie priklausymą vienai ar kitai partijai ar politinei organizacijai yra neprivalomoje užpildyti anketos dalyje“, – jam pateiktame atsakyme nurodė Prezidentūra.
