„Laimėtojo fenomeną“ pastebėję politikos ekspertai paaiškino, ar jis suveiks ir būsimuose Seimo rinkimuose.
Didžiuliai populiarumo šuoliai
Kovo 18–25 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa užfiksavo net kelių politikų populiarumo šuolius.
Savivaldos rinkimų nugalėtojais pasiskelbusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės populiarumas per mėnesį šoktelėjo 7,5 proc. punktais – kovą politikę teigiamai vertino 49 proc., kai vasarį – 41,5 proc. apklaustųjų.
Pačią socialdemokratų partiją vasario mėnesį teigė palaikantys 15,2 proc. apklaustųjų, tuo metu kovą, jau po partijai itin sėkmingų rinkimų – 18,1 proc. respondentų.
Savivaldos rinkimuose sėkmingai pasirodžiusios Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen populiarumas per mėnesį išaugo 6,6 proc. punktais (26,3 proc. teigiamų vertinimų vasarį, o kovą – 32,9 proc.).
Didžiulis palankių vertinimų šuolis stebimas ir perrinktojo Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio vertinime – vasarį jį teigiamai vertino 24,7 proc., o kovą 34,4 proc. apklaustųjų, pakilimas – beveik 10 proc. punktų.
Kaip veikia nugalėtojo efektas?
Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė, sociologė Ainė Ramonaitė portalui lrytas.lt teigė, kad dabartiniai pokyčiai reitingų lentelėje gali būti rinkimų rezultatų poveikis.
Profesorė priminė, kad rinkimų rezultatų efektas buvo matomas ir anksčiau, pavyzdžiui, po 2020 metų Seimo rinkimų, kai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) laimėjo rinkimus, kurį laiką buvo pakilę ir partijos reitingai.
„Yra dalis žmonių, kurie neturi savo tvirtos nuomonės arba nelabai drįsta jos išsakyti, yra linkę prisitaikyti prie daugumos. Kai dauguma išryškėja, apklausos metu tie žmonės arba pasako, kad remia tą patį, nes tai savotiškai saugiausias atsakymas, arba iš tiesų nutaria paremti tą partiją“, – pastebėjo A.Ramonaitė.
Anot jos, kai apklausos atlikėjas ateina į gyventojo namus ir teiraujasi, už ką šis balsuos, o jis nežino arba nenori pasakyti, kad nesidomi politika, tokiu atveju kartais pasako variantą, kuris yra saugus, dėl kurio niekas nenustebs ir nepasipiktins, ir todėl renkasi rinkimų laimėtojus.
Vis dėlto, A.Ramonaitė pabrėžė, kad šis efektas nebūtinai reiškia, kad ir rinkimų metu už tą partiją bus balsuojama – tai tiesiog gali būti laikina pozicija, nulemta laimėtojo efekto.
Ar šis laimėtojo efektas galėtų suveikti LSDP 2024 metų Seimo rinkimuose, profesorė teigė nedrįstanti prognozuoti – Lietuvoje kairiajame flange partijų pasiūla yra nemaža, yra daug rinkėjų, kurioms kairiosios partijos yra panašaus patrauklumo.
„Esame darę apklausų, kurių metu klausėme, kokia tikimybė, kad balsuosite už tokią ar kitokią partiją – būna žmonių, kurie turi tris partijas, už kurias yra linkę balsuoti, jiems skiria tokį patį balą. Tada kyla klausimas, kaip galiausiai pasirenka. Tas pasirinkimas gali būti ateinantis paskutinę akimirką, nulemtas mažų paskutinės dienos ar savaitės detalių.
Aišku, viena iš tų detalių gali būti laimėtojo efektas, nes yra dalis žmonių, kurie mėgsta būti su laimėtojais. Kaip sporto varžybose – kartais žmonės, kurie neturi aiškios nuomonės, renkasi tą, kuris mano, kad laimės, nes būti su laimėtojais yra smagiau“, – paaiškino profesorė.
Nors laimėtojo efektas tikrai veikia, A.Ramonaitė teigė nesureikšminanti apklausų kaip paties svarbiausio ar vienintelio dalyko, kuris žmonėms duoda signalus, kuri partija bus sėkminga rinkimuose.
„Klausimas, ar žmonės apie būsimą laimėtoją sprendžia pagal apklausas, ar iš to, ką girdi savo aplinkoje. Man atrodo, kad antrasis variantas yra arčiau tiesos, nes kartais apklausos rodo viena, o realybė pasisuka kita linkme.
Žmonės gyvena ne vakuume – jie bendrauja, girdi, kokios žmonių nuotaikos. Net jeigu apklausos kartais nerodo, kad viena ar kita partija bus sėkminga, bet, jeigu tavo burbulas signalizuoja kitokias nuotaikas, tai žmonės nebūtinai kreipia dėmesį į tas apklausas“, – pastebėjo ji.
I.Kalpokas: „Reikės žiūrėti, ar po šio svaiginančio pakilimo nebus skaudaus nuosmukio“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas kovo mėnesio reitingus taip pat aiškina rinkimų rezultatais – anot jo, žmonės mėgsta nugalėtojus, be to, nugalėtojai gauna daugiau eterio.
„Apie socialdemokratus buvo daug kalbama, jų sėkmė buvo daug analizuojama. Kartais įsijungia vadinamasis bandos instinktas, kada norime eiti su tais, kuriems gerai sekasi“, – portalui lrytas.lt sakė politologas.
Anot jo, socialdemokratai rinkimų metu pasirodė kaip stipriausia jėga opozicijoje, šios partijos pirmininkė V.Blinkevičiūtė – kaip stipriausia partijos vadovė opozicijoje.
„V.Matijošaitis iki rinkimų gavo daug neigiamos reklamos, bet po rinkimų pasirodė, kad sakyti, jog „Man patinka V.Matijošaitis“, nėra tokio blogo ženklas, kaip iki rinkimų buvo sakoma. (...) Tai, kad jam puikiai pasisekė rinkimuose, legitimizuoja jį ir jo poziciją“, – aiškino I.Kalpokas.
Tuo metu V.Čmilytės-Nielsen reitingai buvo kritę Kristijono Bartoševičiaus skandalo kontekste, tačiau po rinkimų galimo informacijos nutekinimo istorija atsidūrė antrame plane.
„Liberalų sąjūdžiui rinkimai buvo sėkmingi – tiek apie V.Čmilytę-Nielsen, tiek apie liberalus buvo kalbama teigiamai, V.Čmilytė-Nielsen pasirodė kaip stipriausia lyderė valdančiojoje koalicijoje, nes nei G.Landsbergis, nei A.Armonaitė negali tuo pasigirti. Susibėgimo apie nugalėtoją efektas aiškiai matyti“, – teigė jis.
Tuo metu būsimų Seimo rinkimų nugalėtojų iš dabartinių apklausų rezultatų I.Kalpokas taip pat dar neprognozuotų.
„Žmonės stengiasi balsuoti racionaliai, taip, kad jų balsas nepražūtų, tad renkasi tą, kuris galvoja, jog turi galimybę laimėti. Tačiau iki Seimo rinkimų dar pusantrų metų, tad dar daug visko gali įvykti.
Dabar didžiausias uždavinys yra nepaleisti bangos, išlaikyti entuziazmą, kas, per pusantrų metų laikotarpį, yra labai sunkus darbas. Nes gali atsibosti, iš to didelio noro reikšti nuomonę gali prisišnekėti dalykų, kurie nebūtinai tiksliniams rinkėjams patinka.
Ypač to darbo dar bus daug socdemams, todėl reikės žiūrėti, kad po labai svaiginančio pakilimo nebūtų labai skaudaus nuosmukio“, – neatmetė I.Kalpokas.
