Prakalbo apie kitą barikadų pusę
Informaciją, kad G.Nausėda buvo įstojęs į Lietuvos komunistų partiją, trečiadienį socialiniuose tinkluose paviešino „Laisvės TV“ žurnalistas Dovydas Pancerovas.
„Nežinau, ką iš tikrųjų per Sąjūdžio mitingus nujautė Gitanas Nausėda, tačiau dokumentai rodo, jog Sąjūdžiui steigiantis jis įstojo į komunistų partiją. Jo prašymas priimti į komunistų partiją pateiktas 1988 metų gegužės 20 dieną, o partinis bilietas išduotas 1988 metų birželio 27 dieną“, – pranešė D.Pancerovas.
Žurnalistas prisegė ir šią informaciją patvirtinančius dokumentus.
„Nemanau ir neteigiu, kad priklausymas komunistų partijai yra nenusiplaunama dėmė, tačiau prezidentas Nausėda savo politinėse kalbose linkęs sietis su Sąjūdžiu ir Sąjūdžio mitingais, kai tikrovėje tuo laiku pasirinko kitą barikadų pusę – bent jau oficialiai“, – teigė jis.
Stebina fakto nuslėpimas
Tuo metu istorikas Algimantas Kasparavičius „Žinių radijo“ laidoje pastebėjo, kad nemažai Lietuvos komunistų dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą.
„Dabar puikiai suprantu, kad visi Kovo 11-osios Lietuvos prezidentai, išskyrus vieną politinį emigrantą, yra komunistai. Ir iš to galimos dvi pusiau rimtos, pusiau su politine ironija, išvados – kad Tarybų Sąjungos komunistų partijos nario bilietas yra patikimiausias dokumentas, norint tapti Lietuvos prezidentu.
Tai, kad toks dalykas išlenda po 33 atkurto tautinio nacionalinio valstybingumo metų, rodo, kad mes vis dar tebegyvename LTSR diskurse.
Sovietinė visuomenė, sovietinė politinė kultūra niekur neišlindo, artėjant rinkimams, tradiciškai turime tokių pikantiškų siurprizų“, – sakė A.Kasparavičius.
Istoriko manymu, šiuo atveju visuomenę jaudins ne pats faktas, bet jo nuslėpimas.
„Visa eilė Lietuvos komunistų dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą, balsavo už Kovo 11-osios Nepriklausomybės aktą, buvo Sąjūdžio nariais.
Šiuo atveju visas įdomumas tas, kad pačiose aukščiausiose valstybinėse struktūrose yra žmonių, kurie savo priklausymą Tarybų Sąjungos komunistų partijai sugebėjo nuslėpti 33 metus“, – kalbėjo A.Kasparavičius.
Mato vieną atsakymą
Sovietmetį tirianti mokslininkė, Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė pabrėžė, kad buvimas Komunistų partijoje 1988 metais nereiškė pasirinkti „kitą stovyklą“, nei Sąjūdis.
„LKP 1988 m. viduryje buvo labai konservatyvi (sovietiška). Realiai pokyčiai joje (kadrų perstumdymas) prasidėjo 1989 m. Ir visi kiti procesai. Spekuliuoti, kad stojimas į LKP 1988 m. viduryje buvo atsistojimas į kitą barikadų pusę nei Sąjūdis, yra mažiausiai klaidinantis.
Tokių sąjūdžių steigimaisi 1988 m. buvo skatinami visose TSRS respublikose, ir tai buvo daroma su TSKP žinia ir globa.
Tai buvo noras po perestroikos skėčiu suburti neva pilietines organizacijas iš komunistų ir visuomenės. Tokio garsaus perestroikininko ir Gorbačiovo ilgamečio sekėjo Migraniano idėja“, – savo feisbuko paskyroje rašė profesorė.
N.Putinaitė pabrėžė, kad taip steigėsi ir Sąjūdis Lietuvoje, „net jei patys dalyviai nekalba ar nenori prisiminti KP globos“.
„Į ką išsirutuliojo lietuviškasis Sąjūdis 1989 m. yra jau kita istorija. Vyko labai intensyvūs procesai, ir Sąjūdis ištrūko iš kompartijos, kaip organizacijos, kontrolės. Bet tai buvo jau 1989 m.
Kodėl jaunas žmogus 1988 m. viduryje stoja į kompartiją, atsakymas paprastas: karjera. Karjeros galimybės (aukšti postai) buvo gana ribotos, jei nebuvai kompartijos nariu. Tai ne pateisinimas, o faktas“, – rašė ji.
G.Nausėda pateikė paaiškinimą
Savo ruožtu pats prezidentas G.Nausėda tvirtina, kad 1988 m. įstojo į LKP, nes troško mokslininko karjeros ir buvo „ambicingas bei kvailai užsispyręs jaunuolis“.
„Tuo metu, 1987 m., baigdamas pagrindines ekonomikos studijas Vilniaus universitete, norėjau pašvęsti savo gyvenimą mokslui, troškau mokslininko karjeros.
Iš karto po studijų susidūriau su viliojimu stoti į partiją vardan didesnių galimybių siekti mokslininko karjeros. Kurį laiką svarsčiau, kol galiausiai jam nusileidau“, – Eltai atsiųstame komentare teigė G.Nausėda.
„Buvau ambicingas ir kvailai užsispyręs jaunuolis, nepaisiau net mamos atkalbinėjimo nuo tokio žingsnio“, – akcentavo jis.
Bet, šalies vadovas pažymi, kad, prasidėjus masiniams Sąjūdžio mitingams, jis visa galva pasinėrė į tautinį atgimimą ir LKP veikloje nebedalyvavo.
„Kaip tik tuo metu įsikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, prasidėjo masiniai Sąjūdžio mitingai, tautinis Atgimimas, į kurį pasinėriau visa galva, o partijos, į kurią buvau ką tik nevykusiai įstojęs, veikloje visai nedalyvavau“, – aiškino prezidentas.
