Kepsninių gamintojai paspendė sau spąstus

Bankrutuojantis. Štai toks įrašas Registrų centre akis bado ties bendrovės „KamadoSpace“ pavadinimu, nors ji gyvavo vos du kepsnių mėgėjams palankius sezonus.

Tai įmonę įkūrusių žmonių šiuolaikiškai pavadintas startuolis, kurio gyvavimo istorija verta detektyvo. Ji paini kaip ir iš keistų pavadinimų nuaustas įmonių tinklas.

Trys vyrai – Gediminas Balodas, Mindaugas Voldemaras ir Vitalijus Čičiškinas, valdantys „Focusate“ bendrovės akcijas, 2019-aisiais įsigijo veiklos nevykdžiusią įmonę „Makuna“ ir jos pavadinimą pakeitė į „Boxman“.

2021-aisiais pastaroji bendrovė vėl pakeitė rūbą – tapo „KamadoSpace“ startuoliu, o prie jos vairo stojo M.Voldemaras.

Įtikinę investuotojus, kad šio startuolio sukurti ir pradėti gaminti baldai lauko – vadinamosioms kamado – kepsninėms pasklis po visą pasaulį, jie tų pačių metų vasarą gavo 1,8 mln. eurų tikslinę paskolą. Bet jau po vienuolikos mėnesių neliko nei pinigų, nei baldų, o patį startuolį teismas pripažinto nemokiu ir skyrė jam bankroto administratorių.

Buvusiam Socialdemokratų partijos viešųjų ryšių konsultantui M.Voldemarui ir jo verslo partneriui G.Balodui šiuo metu vis dažniau tenka varstyti teisėsaugos institucijų duris. Kone 2 mln. eurų jų sukurtam startuoliui „KamadoSpace“ paklojusi Estijoje registruota investicinė bendrovė „Peranto“ įtaria, kad jos investuoti pinigai tiesiog buvo iššvaistyti, o investuotojams paspęsti gerai suregzti spąstai.

Aiškėja, kad šią tikslinę paskolą, už kurią turėjo būti nupirkta minėtiems baldams gaminti skirta įranga bei pagausintos apyvartinės lėšos verslo plėtrai, ištirpdė ne kas kita, o asmeniniai įmonių akcininkų ir jos vadovų poreikiai ir kitų jiems priklausančių įmonių turėtos skolos bei patirti nuostoliai.

Paskolos pinigai buvo naudojami sumokėti už prekes, naudotas asmeniniams poreikiams, kelionėms po JAV, užmokesčiams už verslo konsultacijas, kurias jie teikė patys sau. Pinigai buvo pervedami kitoms šiems vyriškiams priklausančioms bendrovėms tarsi iš anksto žinant, kad jie niekuomet nebus grąžinti.

Estijos „Peranto“ jau kelerius metus vykdo investicinę veiklą. Ši bendrovė anksčiau vertėsi didmenine prekyba, vėliau – logistika, valdė naftos produktų terminalą Lietuvoje pastačiusią įmonę, kurią 2021-aisiais pardavė.

Po pardavimo sandorio Estijos įmonė pradėjo investuoti į naujus projektus, taigi ir į lauko kepsninių baldų gamybos įmonę Lietuvoje.

Pastarosios plėtros planus labai įtikinamai pateikė patys „KamadoSpace“ įkūrėjai, o bet kokias abejones panaikino „nepriekaištingos“ jų – ilgalaikių verslo konsultantų – sėkmės istorijos, pedagoginis darbas prestižinėje verslo mokykloje ISM ir net gautos rekomendacijos.

Anot šiuo metu „Peranto“ įmonei atstovaujančio advokato Dariaus Raulušaičio, juk kiekvieno investuotojo tikslas – užsidirbti pinigų.

„Startuolį sukūrę vyrai investuotojui atrodė patikimi, sėkmės lydimi verslininkai – tuo metu lauko kepsninėms skirti baldai jau buvo gaminami. Esą užsakymų būta daugiau nei galimybių, todėl reikėjo pinigų apyvartinėms lėšoms, kad būtų galima išplėtoti verslą.

Startuolis parengė verslo planą, kuriame įmonei niekas neužkliuvo, ir investuotojas 2021-ųjų vasarą sutiko paskolinti 1,8 mln. eurų. Paskolos sutartyje buvo numatyta, kad pinigai gali būti naudojami tik apyvartiniam kapitalui finansuoti ir daliai gamybos įrenginių įsigyti, o minėtas verslo planas tapo sutarties priedu“, – paaiškino D.Raulušaitis.

Rekordine investicija startuoliai paprastai linkę pasigirti, bet šiuo atveju apie gautas lėšas verslo plėtrai buvo nutylėta. Matyt, neatsitiktinai, nes mažiau nei po metų jis „pakibo“.

2022-ųjų vasaros pradžioje įmonė pasiskelbė esanti nemoki – bendra 33 kreditorių reikalavimų suma siekė jau 2,43 mln. eurų. Tų pačių metų gruodį teismo sprendimu „KamadoSpace“ startuoliui buvo iškelta bankroto byla. Tad kas nutiko?

Pasak D.Raulušaičio, tuomet, kai 2021-ųjų vasarą investuotojai pervedė startuoliui pinigus, netrukus atėjo laikas suderėtoms paskolos palūkanoms sumokėti, bet būta tik kelių pavedimų už 2021 metų mėnesius. Prasidėjus 2022-iesiems priskaičiuotų palūkanų mokėjimai nutrūko.

„Inovatoriai gana greitai „užsikirto“ ir ėmė pasakoti apie esą laikinus finansinius nesklandumus. Jie net buvo beįtikinantys investuotoją dar kartą paskolinti milijoną kitą eurų. Bet to nebuvo padaryta, ir startuolis pasuko link bankroto.

Maža to, vaikinai net bandė kaltinti patį investuotoją, esą būtent dėl to, kad jis nepaklojo dar vienos krūvos pinigų, dabar turi reikalų su bankroto administratoriumi“, – kalbėjo D.Raulušaitis.

Pasak jo, problema nėra tik bankrotas. Didžiausia bėda ta, kad paskolos pinigai buvo leidžiami ne taip, kaip sutarta ir įtvirtinta pasirašytoje paskolos sutartyje ir investuotojui pateiktame „KamadoSpace“ verslo plane.

„Turimi dokumentai leidžia įtarti, kad verslo plėtrai suteikta paskola nebuvo panaudota tikslinei paskirčiai.

Investuotojų lėšos buvo iššvaistytos teikiant beprocentes, niekuo neužtikrintas paskolas kitoms M.Voldemaro ir G.Balodo įmonėms. Buvo perkamos konsultacijos iš kitų jų pačių įmonių, perduodamos neatlygintinai brangios medžiagos, perkami asmeniniam naudojimui skirti daiktai“, – aiškino „Peranto“ atstovas. Pasak Dariaus, tai nėra tik aplaidumas ar neatsakingumas.

„Įtariama, kad galėjo būti padaryti tyčiniai sunkūs turtiniai nusikaltimai. Užtat svarbu tinkamai įvertinti tokią veiklą, nes neįmanoma žinoti, kada tie patys asmenys susirastų kitų investuotojų ir pakartotų tai, ką jau išbandė“, – sakė jis.

Anot jo, pradėjus bankroto procedūrą investuotojas gavo galimybę peržiūrėti „KamadoSpace“ banko sąskaitos išrašus. Paaiškėjo, kad vos tik buvo gautos tikslinės paskolos lėšos, pinigai tą pačią savaitę pradėjo keistais pavedimais pridengtas keliones į tų pačių verslininkų kontroliuotas kitas įmones ir sąskaitas.

Tai – lietuviškais pavadinimais nė nedvelkiančių įmonių, kurias valdė tie patys žmonės, dėlionė. Paskolos pinigai po jas vaikščiojo netrukdomi, bet ir nekurdami jokios pridėtinės vertės.

Registrų centro duomenimis, šiuo metu „Focusate“ taip pat bankrutuoja. Ši įmonė yra bendrovių „Full Kit“, „Medritas“ ir „KamadoSpace“ savininkė, o įmonė „Seifuva“ valdoma pasirašytos Strateginio valdymo sutarties pagrindais.

G.Balodo vadovauta „Full Kit“ buvo nestandartinių baldų gamintoja ir projektuotoja. Medienos gaminius interjerui gamino ir „Medritas“, kurios direktoriumi taip pat buvo G.Balodas.

Anot D.Raulušaičio, pinigų pervedimai į šias bendroves prasidėjo iš karto, kai tik startuoliui buvo suteikta paskola. Bet ir „Full Kit“, ir „Medritas“, iš startuolio iš viso gavusios beveik 640 tūkst. eurų, beveik per metus tapo nemokios.

Startuolio vadovas M.Voldemaras su G.Balodu yra ir kitų įmonių, kurios esą teikė konsultacijas ir mokymus investuotojus pritraukusiai „KamadoSpace“, savininkai.

„Sąskaitų išrašai liudija ir tai, kad vos gavus pirmąją investuotojų įmoką per kelias dienas „Seifuvai“ buvo pervesta 221,6 tūkst. eurų, „Medritui“ avansu – 126 tūkst. eurų. Iš viso iki 2021-ųjų pabaigos atlikti mokėjimai „Seifuvai“, „Medritui“ ir „Focusate“ pasiekė kone 1,5 mln. eurų.

Likusi paskolos dalis buvo panaudota mokėjimams už esą suteiktas paslaugas bendrovėms, priklausančioms M.Voldemarui ir G.Balodui, – „TOC Sales and Marketing“ (toliau – TOC) ir „Common Sense Solutions“ (toliau – CSS).

Tik nedidelė dalis paskolintų lėšų buvo panaudota pagal tikrąją paskirtį – žaliavoms, reikalingoms lauko kepsninių stalams gaminti“, – sakė investuotojo atstovas.

Atrodo, kad investuotojo atstovams gerokai teko pasukti galvą, kol buvo atsekta, kam ir kaip buvo panaudoti paskolos pinigai.

Pavyzdžiui, „KamadoSpace“ tą patį mėnesį, vos tik investuotojas suteikė paskolą, nusisamdė kitą M.Voldemaro įmonę mokymams bei konsultacijoms teikti. Per kelis mėnesius jos kišenė „už mokymus“ buvo papildyta maždaug 12 tūkst. eurų. Taip pat sutartis buvo sudaryta ir su G.Balodui priklausančia CSS, kuriai „už mokymus“ ir kitas reikmes atriekta kone 50 tūkst. eurų.

„Panaši schema buvo naudojama ir teikiant beprocentes paskolas „Full Kit“ ir „Focusate“ bendrovėms, taip pat darant niekuo nepagrįstus tolesnius mokėjimus avansu bendrovei „Medritas“.

Maža to, startuolis iš tiekėjų įsigijo medienos maždaug už 30 tūkst. eurų, kurią neatlygintinai perdavė bendrovei „Medritas“, o savo apskaitoje tokią operaciją pavadino „lentų gamybai sunaudotos medienos nurašymu“, – paaiškino D.Raulušaitis.

„Full Kit“ pervestų paskolos lėšų taip ir negrąžino, o „begalinį potencialą“ turinčios įmonės „KamadoSpace“ finansinė padėtis blogėjo – pasibaigus 2021-ųjų vasaros sezonui lauko kepsninėms skirtų baldų pardavimas faktiškai sustojo.

Nepaisant to, startuolio vadovas vis tiek 2021-ųjų spalį nusprendė kitai su juo susijusiai bendrovei „Focusate“ be jokių garantijų suteikti dar apie 100 tūkst. eurų beprocentę paskolą, kuri, aišku, nebuvo grąžinta.

„Tokių sprendimų neįmanoma vertinti kaip atsakingų ir atitinkančių įmonės interesus“, – kalbėjo D.Raulušaitis.

Atrodytų, kad M.Voldemaras su G.Balodu yra aktyvūs verslo bendruomenės nariai. Jų minčių, pamokų verslui apstu internete.

Abu jie, anot D.Raulušaičio, save laiko verslo inovatoriais, įvairių verslo modelių kūrėjais, aiškina apie suteiktas konsultacijas tokioms bendrovėms kaip „Orlen Lietuva“, „Siemens“, „Tele2“, „Olympic Casino“, „Hostex“ ir kitoms.

„Vis dėlto investuotojams pradėjus vidinį bendrovės „KamadoSpace“ tyrimą kilo labai daug abejonių, ar bendrovė CSS bei TOC teikė kokias nors paslaugas „KamadoSpace“, ar tik tokiu būdu buvo „įsisavinta“ dalis investuotojo paskolos lėšų.

Maža to, startuolis sutartis su kitomis tų pačių savininkų įmonėmis CSS ir TOC dėl paslaugų teikimo pasirašė kaip tik tada, kai su „Peranto“ buvo sutarta dėl paskolos suteikimo“, – užsiminė advokatas.

Šiuo metu „KamadoSpace“ veikla investuotojo iniciatyva yra apribota teismo sprendimu. Bendrovė turi bankrutuojančios įmonės statusą ir teismo paskirtą nemokumo administratorių. Bankroto procedūra investuotojo iniciatyva pradėta ir „Focusate“ įmonei.

Ji, kaip ir kitos „inovatoriams“ priklausančios bendrovės, beveik neturi turto, nebevykdo realios veiklos ir turi tik po vieną darbuotoją.

Pasak D.Raulušaičio, įmonė, investavusi į startuolį, patyrė daugiau nei 2 mln. eurų žalą.

Situaciją šiuo metu nagrinėja šalies teisėsauga – ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apygardos prokuratūra ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba.

Estijos bendrovė pripažinta nukentėjusia, o patys startuolio įmonės įkūrėjai šiuo metu bando perimti kuo didesnę dalį kitų kreditorinių reikalavimų iš trečiųjų šalių, žadėdami dosniai už juos atsiskaityti ateityje.

Nemokumo administratoriaus duomenimis, pateiktais teismui, „KamadoSpace“ kreditorių sąraše – beveik 60 įmonių ir asmenų.

Mindaugas Voldemaras, Startuolio „KamadoSpace“ kūrėjas, jo vadovas.

„Visos skolintos lėšos buvo naudotos pagal paskirtį, kaip tai buvo numatyta biudžete ir paskolos sutartyse, su skolintojo žinia ir jam asmeniškai aktyviai kontroliuojant. Hipotekoje buvo įkeistas pats startuolis ir su juo susijusios grupės įmonės.

Per dvejus gyvavimo metus startuolio komanda sukūrė pasauliniu mastu unikalų produktą, kuriuo 2022 m. pradžioje prekiavo apie 150 parduotuvių Europoje ir JAV. Pagaminome ir pardavėme kone tūkstantį.

Žinodamas visą vidinę kompanijos virtuvę 2022 m. pradžioje skolintojas ketino investuoti papildomus 2,2 mln. eurų, tačiau pasirašyto investicijų susitarimo neįvykdė. Vėliau jis atmetė kitų užsienio investuotojų siūlymą refinansuoti savo paskolą, inicijavo neteisminį bankrotą, nušalinus steigėjus buvo perimtas kompanijos valdymas.

Verslui žlugus, įvairūs ginčai persikėlė į teismus, su startuoliu susijusios ir į jo veiklą subordinuotos kitos grupės įmonės taip pat žlugo.

Pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį žlugęs startuolis man asmeniškai liko skolingas 172 766 eurus, G.Balodui – 125 000 eurų. Mudu – steigėjai – esame atitinkamai antras ir trečias pagal dydį startuolio kreditorius po estiškos įmonės.

Kol vyksta teismai, dėl etikos sumetimų detalesnių komentarų neteiksiu.